Suvalgytos galaktikos pėdsakais: aptiko klajojančią supermasyvią juodąją skylę (1)

2026 m. liepos 22 d. 19:30
Kai žvaigždė priartėja per arti masyvios juodosios skylės, ši ją sudrasko į gabalus. Toks reiškinys vadinamas potvyninio suardymo įvykiu. Dalis suplėšytos žvaigždės dujų susisuka į akrecinį diską ir sukuria ryškų žybsnį, kuris gali trukti kelis mėnesius ar net metus.
Daugiau nuotraukų (1)
Paprastai tokie įvykiai vyksta galaktikų centruose, kur ir randamos supermasyvios juodosios skylės. Tačiau 2024 metais aptiktas įvykis AT2024tvd yra kitoks: žvaigždė buvo suardyta maždaug 800 parsekų atstumu nuo masyvios, apie 100 milijardų Saulės masių galaktikos branduolio. Naujame tyrime pateikiama įvykio šviesio raidos analizė, rodanti, jog jį sukėlė klajojanti supermasyvi juodoji skylė, galimai paskutinė suardytos mažos galaktikos liekana.
Tyrimo autoriai analizavo švytėjimą jau žybsniui aprimus, naudodami rentgeno spektrinius bei ultravioletinius ir regimųjų spindulių fotometrinius matavimus. Duomenims interpretuoti jie pritaikė reliatyvistinį akrecinio disko modelį. Taip jie nustatė, jog žvaigždę suardžiusios juodosios skylės masė siekia apie milijoną Saulės masių. Tai reiškia, kad tai tikrai supermasyvi, o ne mažesnės tarpinės masės juodoji skylė, kaip buvo dviejų ankstesnių žinomų necentrinių įvykių atveju.
Aplink šaltinį nerasta jokio žvaigždžių spiečiaus ar nykštukinės galaktikos požymių, bent jau didesnių nei 35 milijonai Saulės masių. Tai reiškia, kad juodosios skylės masė sudaro daugiau nei 3 procentus ją supančio žvaigždžių telkinio masės. Toks santykis neįprastai didelis ir rodo, kad galaktika pati buvo beveik visiškai suardyta, iš jos liko ne daugiau nei tanki centrinė šerdis.
Taip nutinka, kai mažesnė galaktika įkrenta į didesnę. Skaitmeniniai modeliai rodo, kad juodosios skylės, likusios iš mažų galaktikų, ilgai lieka plačiose orbitose, toli nuo centro.
Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad centrinė galaktikos juodoji skylė turėtų būti kur kas masyvesnė, daugiau nei milijardo Saulės masių. Tai patvirtina, kad AT2024tvd juodoji skylė yra atskiras, pasislinkęs nuo centro objektas, o ne pabėgusi centrinė juodoji skylė.
Tokie necentriniai įvykiai yra retas, bet labai naudingas būdas aptikti klajojančias juodąsias skyles, o ateities apžvalgos, tokios kaip Veros Rubin observatorija, turėtų jų rasti kur kas daugiau.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.