Nors oficialaus patvirtinimo, kad raketos „Falcon 9“ viršutinė pakopa rėžėsi į Mėnulį, dar nėra, buvo skaičiuojama, jog susidūrimas tur4jo 5vykti apie 9 val. 35 min. Lietuvos laiku.
NASA ir jos zondas „Lunar Reconnaissance Orbiter“, taip pat Pietų Korėjos zondas „Pathfinder Lunar Orbiter“ planavo padaryti smūgio vietos nuotraukų, tačiau gali prireikti keleto dienų, kol ši informacija bus gauta.
Mokslininkai ir mėgėjai astronomai laukė akimirkos, kurią galėtų stebėti po smūgio sklindantį Saulės apšviestą nuolaužų kamuolį. „Žmonės, turintys teleskopą, galbūt galėtų stebėti dėl smūgio susidariusį išmestų medžiagų kamuolį, – nurodė pagrindinis neseniai paskelbto straipsnio apie numatomą smūgį autorius Benjaminas Fernando iš Los Alamoso Nacionalinės laboratorijos Naujojoje Meksikoje. – Neaišku, koks bus jo ryškumas, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl norime ištirti šį įvykį“.
Susiję straipsniai
Darant prielaidą, kad buvo sunaudotas visas kuras, straipsnio autoriai mano, jog erdvėlaivis sveria apie 4000 kg. Buvo numatoma, kad jis rėšis į Mėnulio šiaurinį pusrutulį, netoli Einsteino kraterio, išvystęs apie8700 km/h greitį (kuris 7 kartus viršija garso greitį).
„Kosminė šiukšlė“
„Pavojaus Žemei nėra, – pareiškime pabrėžė NASA atstovas Jimis Russellas. – NASA mokymo tikslais toliau seks raketą, o vėliau moksliniais tikslais stebės smūgio vietą.
Elono Musko įmonės „SpaceX“ pagaminta raketa „Falcon 9“ pakilo 2025 m. sausį, gabendama du mėnuleigius. Raketa grįžo į Žemę, tačiau viršutinė pakopa liko kosmose, kad paleistų nusileidimo aparatus.
Vykdydama tokias „daug energijos pareikalaujančias misijas“, „SpaceX“ paprastai atlieka manevrą, siekdama užtikrinti, kad antrasis etapas „būtų saugus pagal atitinkamas taisyklės ir reglamentus, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino „SpaceX“ NASA mokslo ir „Dragon“ programų direktorė Julianna Scheiman. – Mes taip ir padarėme, tačiau dėl Saulės aktyvumo ir gravitacijos jėgų derinio ji nukrypo link Mėnulio“.
Kaip ir daugelis mokslininkų, J. Scheiman pridūrė, kad „labai nekantrauja“ išvysti smūgio vietą. Straipsnio autoriai paragino tiek profesionalius, tiek mėgėjus astronomus pabandyti stebėti arba įrašyti susidūrimą.
„Šis įvykis suteikia galimybę išbandyti smūgių ant Mėnulio paviršiaus padarinių lokalizavimo sistemą būsimiems seisminiams eksperimentams, tirti dulkių ir kamuolių dinamiką po smūgių Mėnulyje ir įvertinti pavojus, kylančius dėl dirbtinių kosminių šiukšlių smūgių“, – rašė tyrėjų komanda.
NASA tikisi jau greitai užtikrinti nuolatinį žmonių buvimą Mėnulyje, todėl labai svarbu geriau suprasti kosmines šiukšles Mėnulio orbitoje.
Mėnulis nuolat patiria kosminių šiukšlių, įskaitant meteoroidus, smūgius. Dirbtinių susidūrimų pasitaiko rečiau. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje JAV kosmoso agentūra per savo „Apollo“ programą vykdė sąmoningus sudužimus, kad surinktų seisminius duomenis.
Minėta raketos pakopa yra tik viena iš daugybės kosminių šiukšlių, skriejančių aplink Žemę. Orbitoje šiuo metu yra daugiau kaip 46 tūkst. kosminių šiukšlių, kurios iš viso sveria 17 tūkst. tonų, liepos pabaigoje nurodė Europos kosmoso agentūra.
Kai kurie ekspertai įspėja, kad dėl per didelio kosminių šiukšlių kiekio aplink Žemę gali prasidėti pavojinga grandininė susidūrimų reakcija, dar žinoma kaip Keslerio sindromas.