Kosminis teleskopas „Roman“, sukurtas siekiant užfiksuoti panoraminį milžiniškų visatos platybių vaizdą, „padės atskleisti visatos paslaptis“, penktadienį per ceremoniją NASA būstinėje Hiustone, Teksase, sakė JAV prezidentas Donaldas Trumpas
Daugiau nei 12 metrų aukščio moderniausią observatoriją iš Kenedžio kosmoso centro Floridoje 7.26 val. ryto vietos laiku (14.26 Lietuvos laiku) iškėlė „SpaceX“ raketa „Falcon Heavy“.
Teleskopas, kurio kūrimas truko daugiau nei dešimtmetį ir kainavo virš 4 mlrd. JAV dolerių, pavadintas astronomės Nancy Grace Roman, pramintos „Hubble motina“ dėl indėlio kuriant istorinį kosminį teleskopą, garbei.
Susiję straipsniai
Teleskopas „Roman“, kurio matymo laukas yra bent 100 kartų didesnis nei „Hubble“, skros didžiulius kosmoso regionus būdamas 1,5 mln. kilometrų atstumu nuo Žemės. Šiame taške jis turėtų atsidurti maždaug už 100 dienų.
Teleskopas „Hubble“ padėjo atskleisti, kad visata plečiasi greičiau, nei manyta anksčiau, o „Roman“ sieks įveikti dalį kitų dar neišspręstų mįslių, įskaitant tas, kurios susijusios su tamsiąja medžiaga ir tamsiąja energija.
„Roman“ Žemei duos naują visatos atlasą“, – NASA vadovas Jaredas Isaacmanas pareiškė Goddardo kosminių skrydžių centre Merilando valstijoje balandį surengtoje spaudos konferencijoje, kai pristatė naująjį teleskopą.
Tirs tai, kas nematoma
„Roman“ taip pat tirs tai, kas nėra matoma – tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją, kurių kilmė tebėra nežinoma, nors jos, pasak mokslininkų, sudaro 95 proc. mūsų visatos.
Manoma, kad tamsioji materija yra klijai, laikantys galaktikas kartu, o tamsioji energija jas atskiria, priversdama visatą laikui bėgant plėstis vis greičiau.
Infraraudonųjų spindulių teleskopas galės stebėti dangaus kūnų prieš milijardus metų skleistą šviesą – tikimasi, kad tokiu veiksmingu žvilgsniu į praeitį pavyks daugiau sužinoti apie minėtus du reiškinius.
„Roman“ papildys Europos kosminio teleskopo „Euclide“ ir Veros Rubin observatorijos Čilėje darbą tirdamas, „kaip tamsioji materija formuojasi kosmoso laiku“, ir „apskaičiuos, kaip greitai galaktikos tolsta nuo mūsų“, naujienų agentūrai AFP anksčiau sakė Mičigano valstijos universiteto fizikos ir astronomijos docentas Darrylas Seligmanas.
Pasak „Roman“ kūrimo projektui vadovavusios astrofizikės Julie McEnery, naujausi tyrimai rodo, kad mokslininkų samprata apie ankstyvąją visatos plėtrą, grindžiama esamų modelių prognozėmis, gali būti klaidinga.
„Naujausi stebėjimai leidžia manyti, kad mūsų standartinis visatos modelis yra neteisingas“, – sakė ji šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje.
„Roman“ galutinai atsakys: „Taip, modelis veikia, arba ne.“ O jei neveikia, jis suteiks mums tokius tikslius ir kokybiškus duomenis, kurie leis mums pradėti atskirti šias galimybes“, – pridūrė ji.
Skelbiama, kad teleskopas „Roman“ per parą galės nusiųsti į Žemę iki 11 terabaitų duomenų. Prie visų jų prieigą turės ne tik mokslininkai, bet ir plačioji visuomenė.
NASA mokslininkų teigimu, stebėjimus, kuriuos „Roman“ galėtų atlikti per mėnesį, „Hubble“ atliktų per šimtmetį.
Per daugiau nei 35 m. kosmose „Hubble“ surinko apie 400 terabaitų duomenų, o mokslininkai tikisi, kad „Roman“ kasmet surinks daugiau nei 500 terabaitų.
Buvusio NASA vadovo vardu pavadintas Jameso Webbo kosminis teleskopas buvo paleistas 2021 m. pabaigoje, siekiant papildyti „Hubble“ teleskopo veiklą. Jis stebi visatą kitokiais bangų ilgiais nei „Hubble“ ir „Roman“.