Štai pavyzdžiui, vienas iš dažniausių egzoplanetų tipų Galaktikoje yra vadinamieji subneptūnai. Jos yra šiek tiek masyvesnės už Žemę, tačiau mažesnės masės už Neptūną. Paprastai jas gaubia stori atmosferos sluoksniai, tačiau dabar atrasta nauja planeta, kuri, nors pagal masę galėtų būti priskirta subneptūnų klasei, beveik neturi atmosferos, todėl yra ypatingai tanki.
Planeta GJ 523b skrieja aplink vidutinę K klasės oranžinę nykštukę GJ 523. Ji aptikta NASA TESS misijos duomenyse kaip galimai tranzituojanti planeta. Kad patvirtintų jos prigimtį ir nustatytų masę, tyrėjai panaudojo jautrų spektrografą, matuojantį mažyčius žvaigždės greičio svyravimus, kuriuos sukelia aplink skriejanti planeta.
Paaiškėjo, kad GJ 523b ratą aplink žvaigždę įveikia per maždaug 17,75 paros, jos spindulys – apie 2,55 Žemės spindulio, o masė – net 23,5 Žemės masės, didesnė nei Neptūno. Iš šių dydžių apskaičiuotas tankis – išskirtinis: apie 7,8 gramo kubiniame centimetre, pusantro karto didesnis nei Žemės. Tai reiškia, kad planetą sudaro beveik vien uolienos, o reikšmingos atmosferos, nepaisant didelės masės, ji beveik neturi.
Susiję straipsniai
Kartais Neptūno masės planetos netenka atmosferų dėl žvaigždės spinduliuotės, tačiau paprastai tam reikia bent kelių šimtų milijonų metų. Tuo tarpu GJ 523 sistema yra daug jaunesnė, vos 170 milijonų metų amžiaus.
Tyrėjai tokias itin tankias, maždaug Neptūno masės planetas siūlo vadinti nauju vardu – „mega-Žemėmis“.
Dar viena keista GJ 523b savybė – orbita. Iš žvaigždės posvyrio ir sukimosi tyrėjai nustatė, kad planeta greičiausiai skrieja beveik ašigaline orbita, stipriai pakrypusia nuo žvaigždės pusiaujo. Didelė masė, dujų apvalkalo nebuvimas, mažas amžius ir pakrypusi orbita kartu sudaro galvosūkį, kurio įprastos planetų formavimosi teorijos kol kas nepaaiškina.
Tyrimo rezultatai publikuoti „arXiv“.