Anksčiau radijo signalų aptikimai planetų sistemose negalėjo būti vienareikšmiškai priskirti planetoms, o ne žvaigždėms, aplink kurias jos skrieja. Tačiau tai nėra ateiviai, bandantys užmegzti ryšį. Tai signalas, sklindantis iš egzoplanetos pašvaisčių, susidarančių, kai įkrautos dalelės sąveikauja su atmosfera ir magnetiniu lauku. Tokios pačios pašvaistės susidaro ir Žemėje.
„Nors radijo impulsai, susiję su pašvaistėmis, pastebimi Saulės sistemos planetose ir kai kuriose ulštrašaltose žvaigždėse nykštukėse, anksčiau nė vienas radijo signalas nebuvo vienareikšmiškai priskirtas būtent egzoplanetai, o ne jos žvaigždei, – rašo mokslininkai. – Mes aptinkame greitus, pasikartojančius ir labai apskritimiškai poliarizuotus impulsus, taip pat nuolatinį spinduliavimą 0,85–3,5 GHz dažnių diapazone.“
Būtent šiuos dažnius mokslininkai tyrė naudodami „MeerKAT“ radijo teleskopų tinklą Pietų Afrikoje keturis kartus 2025 ir 2026 metais. Teleskopų tinklo dėmesio centre buvo žvaigždė Beta Pictoris, esanti maždaug 63,4 šviesmečių atstumu ir turinti tris žinomas planetas: Beta Pictoris b, Beta Pictoris c ir Beta Pictoris d.
Susiję straipsniai
Stebėjimų metu buvo užfiksuoti trumpi, pasikartojantys radijo impulsai, kurių bangos buvo stipriai apskritimiškai poliarizuotos. Tai klasikinis požymis, būdingas signalams, kuriuos skleidžia pašvaistės.
Savo dangaus žemėlapyje naudodami ypač ryškius galaktikų branduolius, vadinamus kvazarais, kaip atskaitos taškus, mokslininkai su dideliu tikslumu sugebėjo nustatyti, kad signalus siuntė būtent planeta b, o ne pati žvaigždė Beta Pictoris.
Beta Pictoris yra ankstyvojo tipo žvaigždė – o tai reiškia, kad ji yra karštesnė, didesnė ir savo struktūra skiriasi nuo tokių žvaigždžių kaip mūsų Saulė.
„Nė vienas žinomas fizinis mechanizmas, sukeliantis radijo spinduliavimą ankstyvojo tipo žvaigždėse, negali paaiškinti stebėto spinduliavimo“, – rašo mokslininkai.
Jie taip pat parodė, kaip naudinga yra izoliuoti tokį radijo signalą. Jo charakteristikos rodo elektronų ciklotrono maserio nestabilumą (ECMI) – tą patį procesą, kuris sukelia pašvaistes Žemėje ir Jupiteryje. Be to, ECMI taip pat suteikia užuominų apie planetos magnetinį lauką.
Atrodo, kad Beta Pictoris b turi ypač stiprų magnetinį lauką, o tai atitinka ankstesnius planetos ir jos dinamo (vidinių procesų, generuojančių magnetinį lauką) modeliavimus.
„Tai yra pirmasis tiesioginis egzoplanetos magnetinio lauko stiprumo matavimas, kuris atitinka dinamo skalės prognozes, taikomas jaunai, masyviai milžiniškai planetai“, – rašo mokslininkai.
Mokslininkai apskaičiavo, kad planeta b turi labai stiprų magnetinį lauką – tūkstančius kartų stipresnį už Žemės, o jos pašvaisčių radijo spinduliavimą galbūt lemia greitas sukimasis (planeta apsisuka per 8–9 valandas).
Beta Pictoris b buvo atrasta dar 2008 m. ir yra milžiniška – jos masė maždaug 10 kartų didesnė už Jupiterio. Dabar ji taip pat išsiskiria tuo, kad yra pirmoji egzoplaneta, iš kurios aptikome aiškų sklindantį radijo signalą.
Dabar mokslininkai nukreipė dėmesį į kitas planetas. Konkrečiai – septynias kitas žinomas milžiniškas egzoplanetas penkiose artimose žvaigždžių sistemose, kurias netrukus galbūt pavyks ištirti taip pat, kaip buvo ištirta Beta Pictoris b.
„Maždaug 5–7 kartus padidėjęs prietaisų jautrumas, kurio tikimasi iš naujos kartos radijo observatorijų, leis jas aptikti“, – rašo mokslininkai.
Tyrimas dar nėra paskelbtas recenzuojamame žurnale, tačiau jį galima rasti išankstinių publikacijų serveryje „arXiv“.
Parengta pagal „Science Alert“.