Mūsų Saulės sistema beveik atitinka šį idealų vaizdą: planetų orbitų plokštumos nuo Saulės pusiaujo nukrypusios vos 3–7 laipsnius. Šis nuokrypis, vadinamas orbitos posvyrio kampu, gali atskleisti planetinės sistemos formavimosi ir vystymosi istoriją, todėl astronomai stengiasi jį išmatuoti ir kitose sistemose. Dabar astronomai aptiko planetą, kuri ne tik stipriai pakrypusi, bet ir skrieja atbulai, lyginant su žvaigždės sukimusi.
Planeta GJ 3090 b skrieja aplink raudonąją nykštukę – vėsesnę ir mažesnę už Saulę žvaigždę. Ji pirmiausia aptikta TESS kosminiu teleskopu pagal periodiškus žvaigždės pritemimus. Planeta yra subneptūnas – 2,2 karto didesnio spindulio ir 4,5 karto masyvesnė už Žemę.
Sistemoje, kaip vėliau paaiškėjo, yra ir dar dvi planetos, kurių masės didesnės nei b, tačiau greičiausiai nesiekia Saturno ar Jupiterio. Norėdami išmatuoti GJ 3090 b orbitos posvyrį, tyrėjai pasitelkė vadinamąjį Rositerio-McLaughlino efektą: planetai kertant besisukančios žvaigždės diską, ji paeiliui uždengia į mus artėjančią ir nuo mūsų tolstančią žvaigždės pusę, ir iš to, kaip keičiasi žvaigždės spektras, galima nustatyti, kokia kryptimi planeta ją kerta.
Tokiai mažai planetai tam reikėjo itin tikslių infraraudonųjų matavimų, kurie atlikti naudojant Šveicarijoje sukurtą NIRPS spektrografą, įrengtą La Siljos observatorijoje Čilėje. Taip išmatuota, kad planetos orbitos posvyrio kampas siekia apie 136 laipsnius, taigi orbita ne tik stipriai pakrypusi, bet ir atbulinė.
Tai pirmoji atbula planeta, aptikta prie raudonosios nykštukės. Taip pat tai pirmoji atbula planeta daugiaplanetėje sistemoje. Tiesa, yra penkios kitos daugiaplanetės sistemos, kuriose bent viena planeta turi didesnį nei 70 laipsnių posvyrį. Bet skirtingai nuo šių, GJ 3090 sistemoje nerasta jokio masyvaus kūno – kitos žvaigždės ar didelės planetos, – kurio gravitacija galėtų taip pakreipti vidinės planetos orbitą.
Tyrimo autoriai mano, kad keista planetos orbita atsirado jau sistemai formuojantis: žvaigždė galėjo prisitraukti antrinį, pakrypusį ir atbulai besisukantį diską, kuriame ir susiformavo sistemos planetos. Jos vėliau atmigravo į dabartines orbitas.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Astronomy & Astrophysics“.