Vienareikšmis bent vienos jų aptikimas būtų svarbus viso modelio patvirtinimas, ir vienas perspektyviausių kandidatų – Cloud-9, dujų debesis netoli spiralinės galaktikos M94, esantis už 4,5 megaparseko nuo mūsų. Jame yra apie milijoną Saulės masių vandenilio dujų, tačiau ankstesnėse apžvalgose neaptikta jokių akivaizdžių žvaigždžių.
Visgi ligšioliniais stebėjimais jų egzistavimo atmesti nepavyko. Naujame tyrime pristatomas giliausias iki šiol Cloud-9 stebėjimas, kuriuo vis tiek neatrasta jokios žvaigždžių šviesos.
Astronomai panaudojo greitaeigę kamerą „HiPERCAM“, įrengtą Kanarų salose ant vieno didžiausių pasaulyje optinių teleskopų, ir stebėjo Cloud-9 vienu metu penkiais filtrais dvi 2026 metų birželio naktis.
Susiję straipsniai
Jie panaudojo inovatyvius ir netipinius duomenų apdorojimo metodus, kad kuo labiau padidintų jautrumą galimam silpnam ir pasklidusiam žvaigždžių signalui ir netyčia neišmestų jo kaip fono triukšmo. Taip pavyko pasiekti jautrumą, kuris leistų užfiksuoti vos vienos žvaigždės šviesą šimte kvadratinių parsekų, arba mažiau nei 30 tūkstančių Saulės masių žvaigždžių per visą galaktiką.
Nepaisant to, jokios žvaigždžių šviesos neaptikta net ir centrinėje objekto dalyje, kur tikėtumėmės jos rasti daugiausiai. Tai reiškia, kad Cloud-9 turi bent 60 kartų daugiau dujų nei žvaigždžių – stebėtinai mažai objektui, turinčiam galaktikos savybių.
Šis nepriklausomas rezultatas, gautas iš bendros šviesos, papildo ankstesnius vertinimus, paremtus atskirų žvaigždžių paieškomis, ir sustiprina išvadą, kad Cloud-9 tikrai galėtų būti bežvaigždė galaktika. Detalesnė analizė, parodysianti, kodėl joje žvaigždės nesiformavo, padės ir apskritai suprasti šio kertinio Visatos raidos proceso eigą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „arXiv“.