Anot Nacionalinio muziejaus, eksponuojami audiniai priklausė galingoms didikų Višnioveckių ir Sanguškų giminėms. Svarbiausias gobelenų akcentas – jungtinis herbas, besipuikuojantis gobelenų viršutinio bordiūro centre. Meno audiniuose pabrėžiama giminės garbinga kilmė ir siekis įtvirtinti savo statusą Lenkijos ir Lietuvos valstybėje.
„Herbo širdyje yra Vytis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolis, rodantis Višnioveckių kilmę iš kadaise Lietuvą valdžiusios Gediminaičių dinastijos – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vaikaičio Kaributo Algirdaičio“, – nurodo muziejus.
Spėjama, kad šie herbiniai audiniai greičiausiai išausti Prancūzijos arba Flandrijos dirbtuvėse iš vilnos ir šilko bei yra priskiriami verdiūrinių gobelenų grupei, atliekančiai reprezentacinę, dekoratyvinę ir praktinę funkcijas.
Susiję straipsniai
Parodoje Valdovų rūmų muziejuje eksponuojami trys geriausios būklės gobelenai iš Vavelio karališkosios pilies rinkinių, likusieji bus restauruojami.