J. Turecki „Pradėk nuo savęs“: 9 negailestingos tiesos apie meilę

Ką gi reiškia sveiki santykiai? Ką daryti, kai geismas praeina? Kuo noras, kad jūsų poreikiai būtų patenkinti, skiriasi nuo įkyraus reiklumo? Kaip išlikti autentiškam kuriant ryšį su kitu? Ir kokie požymiai išduoda, kad santykiai jums kenkia ir laikas juos nutraukti? Atsakymų į šiuos klausimus kviečia ieškoti garsi santykių ekspertė Jillian Turecki savo knygoje „Pradėk nuo savęs. 9 negailestingos tiesos apie meilę, kurios pakeis tavo gyvenimą“. Tai kvietimas prisiimti atsakomybę už savo meilės gyvenimą ir suprasti, kad stipriausi santykiai prasideda ne nuo kito žmogaus, o nuo ryšio su savimi.

Siūlome paskaityti keletą knygos ištraukų:

Negalime išgydyti savo meilės gyvenimų pirmiausia neišgydę santykio su savimi. Bet kurie kada nors buvę mūsų santykiai turi vieną bendrą vardiklį: mus. Žinau, šią mintį gali būti nelengva priimti, bet tai neišvengiama. Nesupratę šios tiesos, santykiuose nuolat jausimės bejėgiai, susierzinę ir engiami. Tai nesusiję su kalte ar gėda. Šitai susiję su įgalinimu. Tai pripažinimas, kad, užuot buvę priklausomi nuo savo vaikystės ar buvusių santykių, mes iš tiesų turime galimybę pakeisti santykius taip, kaip norime. Tai supratimas, kad kiekviena patirta širdgėla ir nusivylimas buvo bandymas mums priminti apie mūsų baimes, klišes ir įsitikinimus, kurie menkino mūsų galimybes užmegzti pasitenkinimą teikiančius santykius. Šios esminės tiesos suvokimas taip pat reiškia, kad mūsų įtaka santykiams kur kas didesnė, nei manome: keisdamiesi turime galios pakeisti ir savo santykius. Sveikti pradedame tuomet, kai prisiimame atsakomybę už savo meilės gyvenimą. 

Jeigu liksite užsisklendę savo mintyse, jūsų santykiams galas. Santykiai nukenčia, kai mes įstringame savo mintyse, nebendraujame, kuriame istorijas, menkai susijusias su tikrove. Kai jaučiamės nesaugūs, abejojame arba nesame tikri dėl kažkieno jausmų, mes galime lengvai (ar neurotiškai) įsivaizduoti, ką jie mąsto ir jaučia, nors iš tiesų net nenutuokiame. Bet kuo labiau įtikiname save, kad žinome, ką mąsto ir jaučia kitas asmuo, tuo mums lengviau jaustis atstumtiems, suirzusiems, piktiems ir įskaudintiems. Kuo labiau jaučiamės atstumti, suirzę, pikti ir įskaudinti, tuo labiau tikėtina, kad apsimetinėsime, ką nors užsipulsime, bausime, nuslėpsime, laikysimės įsikibę, primesime savo įsivaizdavimus, provokuosime ir kenksime. Mūsų protai taps mūšio lauku, ir tik mes galime sustabdyti kautynes.

Neegzistuoja tas asmuo, kuris suteiktų mums pilnatvę. Mintis, kad „Tas Vienintelis“ yra kažkas, kas niekada mūsų nenuvils, mylės nepaisydamas nieko ir visuomet sukels mums orgazmą, giliai įsišaknijusi mūsų psichikoje ir stipriai kenkia romantiniams santykiams, nes kelia klaidingus lūkesčius. Mitas mus įtikino: jeigu jaučiame beprotišką potraukį kažkam, ką vos pažįstame, vadinasi, sutikome „Tą Vienintelį“. Šis mitas taip pat įteigė mums, kad yra tik vienas asmuo, kuris surinks mūsų išsibarsčiusio aš daleles ir užpildys visas mūsų emocinės tuštumos ertmes. Tiesa ta, kad nuostabus pilnatvės ir gyvybingumo jausmas yra emocinė būsena, kylanti iš mūsų gelmių. Tiesa ta, kad nėra vieno To Vienintelio. 

Jeigu neskiriame laiko pažinti vienas kitam ir įsitikinti, ar galime kurti bendrus pamatus toliau bendrauti, mūsų ryšys nutrūks mums net nespėjus jo pavadinti santykiais. Tai tas pats, kaip gavus vairuotojo pažymėjimą kitą dieną lėkti sportiniu automobiliu šimto mylių per valandą greičiu – išties prasta mintis. Patikėkite, žinau, ką reiškia būti pakerėtam geismo, vilties ir naujų „santykių“ pradžios jaudulio. Prisimenu, tai ištinka kaip kokia manija, tau be galo patinka naujas pažįstamas ir daugiau niekam nebegali skirti dėmesio, tik tam žmogui. Toks jausmas, tarsi visa tavo nervų sistema būtų užgrobta. Tai malonu ir jaudina, kol vieną rytą nubundi apimta nerimo ir tarsi po avarijos nebegali kontroliuoti savo gyvenimo. Žaisti namus su beveik nepažįstamu asmeniu yra mūsų pastanga peršokti „noriu tave pažinti“ stadiją, kad nereikėtų patirti nemalonaus netikrumo, kuris yra natūrali pasimatymų stadijos dalis. Labai daug žmonių peršoka būtinus pokalbius apie norus, poreikius, ribas, lūkesčius, pinigus, gyvenimo būdą, vaikus ir mano, kad jeigu elgsis kaip pora, jie ir bus pora. Jeigu žaidžiate namus su nepažįstamu žmogumi, jūs mėginate statyti namus ant netvirtų pamatų.

Daugelis žmonių intelektualiai suvokia savo vertę. Pavyzdžiui, žmogus gali labai pasitikėti savimi darbe ir kolektyve toks apie save labai geros nuomonės, bet romantiniuose santykiuose jis toleruoja tokius dalykus, kurių visiškai nenusipelnė. Nes stiprus savigarbos jausmas darbe kyla iš pomėgio tam, ką darote, o ne iš to, kas jūs esate. Mano meilės sau apibrėžimas yra savęs pripažinimas. Kodėl mums taip sunku pamilti save? Paprasta. Mes žino visas savo padarytas klaidas. Mes prisimename visas savo smerkiančias, neapykantos kupinas ir pagiežingas mintis; prisimename save meluojančius; prisimename, kada buvome pikti ar manipuliavome kitais. Mes grumiamės su visomis fizinėmis, protinėmis ir emocinėmis ydomis, kurių nenorėtume turėti. Mintyse nuolat knebinėjame kiekvieną padarytą klaidą, nes turime labai daug taisyklių, kokie turėtume būti, kaip turėtume atrodyti ir ko pasiekti. Taip pat mes elgiamės ir su savo romantiniais partneriais. Užuot pripažinę juos tokius, kokie yra, mes taikome jiems nepasiekiamus standartus ir smerkiame už tai, kad jie nėra tokie, kokie, mūsų nuomone, turėtų būti.

Palikti asmenį, kuris jums rūpi, bet negali patenkinti jūsų poreikių, yra vienas drąsiausių poelgių, kokiam tik galite ryžtis. Mes pripažįstame santykius, kurie atspindi tai, ką manome apie save. Kai kuriems palikti žmogų, kuris nesugeba ar nėra suinteresuotas patenkinti pagrindinių jų poreikių, susijusių su pagarba, pasitikėjimu ir emociniu saugumu, yra didžiulės drąsos reikalaujantis sprendimas. Tokiems neatrodo, kad jie pasitraukia, nes yra verti daugiau; tokiems atrodo, kad juos vėl traukia neaiški atsiskyrimo ir vienatvės bedugnė. Kai paliekate žmogų, nesijaučiate gerai ar saugiai, jūs ne tik skiriatės su žmogumi, jūs išsiskiriate su elgesio modeliu. Kai pasirenkate, kas jums geriausia, o ne laikotės įsikibę ryšio iš baimės likti vieniši, ir vėl pradedate viską iš naujo, jūs pasirenkate save. Ir kai pasirenkate save, jūs mylite save.