Vilniaus knygų mugės viešnia Eva Viežnaviec: „Iki 18 metų kalbėjau tik baltarusiškai“

E. Viežnaviec yra viena iš tų kultūros kūrėjų, kurie sudėtingais laikais stengiasi išsaugoti baltarusių kalbą, kultūrą ir pasakojimo autentiškumą, aktyviai dalyvauja viešose diskusijose, pabrėždama, kad kalba ir kultūra yra kertiniai tautos išlikimo pamatai. Kaip žurnalistė, ji dirbo įvairiuose Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos projektuose ir programose, gilindamasi į šias temas. 

„Iki 18 metų kalbėjau tik baltarusiškai“, – sako rašytoja. Rusų kalbą ji girdėdavo nebent per televiziją. Šiuo metu, gyvendama Varšuvoje, Viežnaviec rašo tik baltarusių kalba, jos temos – Baltarusijos istorija, tautinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas. 

„Gimtoji kalba – viena iš atminties formų ir stipraus emocinio ryšio su savo šalimi pagrindas. Asimiliuotas žmogus visą gyvenimą kentės, jei jo tautinė tapatybė nesutaps su vaikystės kalba“, – įsitikinusi E. Viežnaviec. Pasak jos, atminties praradimas yra didžiulė tragedija: „Toks žmogus ar tauta tampa sutrikę, yra lengvas grobis savo amžiniems priešams, nebeatskiria draugų nuo priešų.“

Vilniaus knygų mugėje rašytoja pristatys savo romaną „Ko ateini, vilke?“, kuriame itin svarbi atminties tema. Pagrindinė romano veikėja Ryna grįžta į gimtąjį Baltarusijos kaimą palaidoti mylimos močiutės. Sugrįžimas pažadina prisiminimus apie neįprastą gyvenimą su močiute, laikyta ragana, ir virsta vidiniu dialogu su praeitimi. Čia susipina šeimos istorija, mitologija, kolektyvinė atmintis ir XX a. žiaurumų apmąstymas.

Tik pasirodžiusi knyga pelnė prestižinę Jerzy Giedroyc literatūros premiją Baltarusijoje ir iškart sulaukė tarptautinio dėmesio – buvo išleista danų, vokiečių, čekų, švedų, norvegų, lenkų, ispanų kalbomis. Pagal romaną Lenkijoje Liublino teatre pastatytas spektaklis.

Rašytoja gavo ir daug skaitytojų atsiliepimų – jie pasakojo patyrę tą patį, apie ką rašytoja pasakoja savo knygoje, o ši knyga suteikusi jiems stiprybės gyventi toliau ir išlaikyti ryšį su savo baltarusiškumu.