Tiesa, teatro įsteigimas labiau formalus įvykis – nesikeis nei „bohemiečių“ trupės sudėtis, nei stilistika. Kol kas teatras neturės ir patalpų – repetuos Kongresų rūmuose.
Nepaisant to, aukščiausiame sostinės taške – saulėtoje Europos bokšto terasoje – susirinkę „bohemiečiai“ teatro įkūrimą vadino svarbiausiu šiandieniniu kultūriniu įvykiu. „Per šešerius metus nuo pirmojo „Bohemos“ pastatymo jaučiamės išaugę paaugliškus šortus ir po 92 metų pertraukos pasirengę Lietuvoje kurti naują operos teatrą“, – spaudos konferencijoje sakė režisierė, Vilniaus miesto operos meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė.
Tęs tradicijas
„Bohemiečių“ siela D. Ibelhauptaitė, pristatydama naujojo teatro idėją, prisiminė XVII a. Vladislovo Vazos laikų kultūrinį sostinės gyvenimą. „Net ir būdamas periferija, dėl privačių iniciatyvų Vilnius turėjo klestinčią operą“, – pasakojo režisierė.
Kaip ir prieš kelis šimtmečius statytos operos, taip ir šiandien įkurtas teatras bus privatus. Anot „bohemiečių“, tai leidžia išlikti drąsiems, eksperimentuojantiems ir nepatirti spaudimo.
Priešingai nei kiti sostinės teatrai, Vilniaus miesto opera bus valdoma 15 narių valdybos, tarp kurių – ir solistai (Edgaras Montvidas, Sigutė Stonytė, Laimonas Pautienius, Asmik Grigorian), ir verslininkai Tomas Kučinskas, Nerijus Dagilis, Antanas Zabulis, Jonas Garbaravičius, Rolandas Viršilas ir kt.
„Išliksime avangardiški ir atviri naujovėms, sieksime, kad ryšiai su pasaulio kultūra būtų kuo stipresni“, – iškilmingai nusiteikusi rudenėjančio Vilniaus panoramoje kalbėjo D. Ibelhauptaitė.
Svarbiausia – komanda
Vilniaus miesto opera simboliškai pristatyta dieną po „Bohemos“ repeticijos, kurioje per šešerius metus veidai nepasikeitė.
„Bohemiečiai“ pirmiausia yra labai stiprių asmenybių komanda, o tai, kad dėl trupės menininkai grįžta į Vilnių, rodo, kad judame teisinga linkme“, – sakė D. Ibelhauptaitė.
Naujojo teatro muzikinį skambesį ir toliau kurs Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Jo vadovas, dirigentas Gintaras Rinkevičius sakė, kad Vilniaus miesto opera jam ne mažiau svarbi už LVSO. „Orkestras buvo mano kūdikis, padėjęs gimti dar vienam kūrybos vaisiui – naujam operos teatrui“, – džiaugėsi dirigentas.
Kol kas „benamiai“
Naujai įkurtas teatras priminė ir sostinėje aktualią problemą – muzikiniams renginiams pritaikytų erdvių trūkumą.
„Tai, kad Vilnius neturi daugiafunkcinės, didesnės nei tūkstantį žmonių talpinančios koncertų salės, yra gėda mums visiems“, – skundėsi D. Ibelhauptaitė.
Anot jos, Vilniaus miesto opera tikisi jau po kelerių metų atverti savo teatro duris, kuriame klausytis koncertų galėtų ne mažiau kaip 1600 žmonių, o statyti spektaklius – ir užsienio trupės.
Premjeros – pavasarį
Naujai įkurtas teatras premjerų žada pavasarį. Kol kas bus rodomi publikai jau pažįstami „bohemiečių“ pastatymai – P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, J. Massenet'o „Verteris“, o spalio 1 d. Vilniaus miesto opera Tarptautinės mokytojo dienos proga visus pedagogus pakvies į pirmąjį savo pastatymą – „Bohemą“.
Pavasarį naujų kūrinių publikai pristatyti planuojantys „bohemiečiai“ sako, kad trupės darbo tempai tik intensyvės – artimiausiems penkeriems metams jau numatyta 15 naujų pastatymų.
