„Vien iki šiol gautose paraiškose numatomos Lietuvoje šiemet patirti išlaidos siekia 15 milijonų eurų. O spręsdami iš gausaus praėjusiais metais gauto paraiškų kiekio, tikime, kad šiemet paskata sieks pasinaudoti dar daugiau kino kūrėjų ir gamintojų“, – teigė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.
Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvos kino centras yra gavęs 25 kino gamintojų paraiškas pasinaudoti paskata. 21 projektui jau suteikta filmą kvalifikuojanti pažyma, reiškianti, kad filmas atitinka nustatytus kultūrinius ir gamybos kriterijus.
Iki šios dienos penki paraiškininkai išbandė paskatos veikimą nuo pirmojo iki paskutinio etapo. Kino gamybai Lietuvoje jie išleido daugiau nei 3 milijonus eurų, o verslo atstovai į šiuos projektus neatlygintinai investavo daugiau nei 600 tūkst. eurų. Remti kino gamybą pelningai dirbančias įmones skatina galimybė susimažinti apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną pelno mokestį.
„Pirmieji metai įrodė, kad paklausa šiai paskatai egzistuoja, ir tai, kad Lietuvos kino gamintojai geba pritraukti užsienio kino produkciją į mūsų šalį bei rasti investuotojų. Tikimės, kad sklandi pradžia ir sėkmės pavyzdžiai didins užsienio partnerių ir verslo atstovų susidomėjimą bei pasitikėjimą“, – vylėsi Lietuvos kino centro direktorius.
Paskata naudojasi ir Lietuvos, ir užsienio kino gamintojai. Tarp gautų paraiškų – Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Rusijos, Vokietijos bei kitų šalių kino produkcijos.
Šią vasarą Vilniuje baigta filmuoti garsaus suomių režisieriaus Antti Jokkineno karinė drama „Kaetiloe“. Tai vienas iš 8 projektų, kuriems jau yra išduota investicinė pažyma. Filmą kvalifikuojančią pažymą yra gavę vieno didžiausių pasaulio transliuotojų BBC Vilniuje filmuotos dramos „Eichmano šou“ (rež. Paul Andrew Williams) gamintojai. Paskata pasinaudoti sieks ir BBC kuriamos 6 seriją dramos „Karas ir taika“, kurią režisuos Thomas Francis Harperis, gamintojai.
2014 m. sausio 1 dieną įsigaliojusios Pelno mokesčio įstatymo pataisos sudaro palankesnes filmų gamybos sąlygas mūsų šalyje. Lietuvoje filmą kuriantys gamintojai iš privačių rėmėjų gali gauti paramą, siekiančią iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto, o Lietuvoje pelningai veikiančios įmonės, norinčios neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, gali susimažinti apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną pelno mokestį.
