Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų įteikimo ceremonija – be prezidento G. Nausėdos rankos paspaudimų

Jas 2025 metų laureatams įteikė ankstesniais metais šias premijas pelnę menininkai.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai ir ženklai atiteko architektūros istorikei Marijai Drėmaitei, poetui Gintarui Grajauskui, kino režisieriui Ignui Miškiniui, operos ir kamerinės muzikos atlikėjai Giedrei Marijai Žebriūnienei, teatro ir kino aktoriui Albinui Kėleriui ir dailininkei Laisvydei Šalčiūtei.

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija įteikta Antano ir Jono Juškų muziejaus įkūrėjams Arūnui ir Vidai Sniečkams. Premija muziejininkams paskirta už „ilgametę edukacinę, kūrybinę, visuomeninę veiklą, apjungtą ir įprasmintą gyva tradicija brolių Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje“.

Premijos paprastai būdavo teikiamos Prezidentūroje, jas teikdavo prezidentas. Kultūrininkai pernai rudenį protestavo prieš valdančiųjų sprendimą Kultūros ministerijos portfelį perleisti „Nemuno aušrai“, dėl to atsakingu laikytas ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Anksčiau Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija buvo priėmusi sprendimą perkelti ceremoniją į Sapiegų rūmus. Tuomet taip pat teigta, kad pačias premijas irgi turėtų teikti ne prezidentas.

Komisijos pirmininkas, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovas ir pernai rudenį vykusio kultūrininkų protesto vienas lyderių Arūnas Gelūnas teigė, kad toks sprendimas yra „sąmoningas ir vertybiškai pagrįstas“.

Galiausiai Kultūros ministerija paskelbė, kad premijos bus teikiamos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, kaip ilgametis kūrėjo kūrybinis indėlis į kultūrą ir meną.

Laureatams skiriamos 800 bazinių socialinių išmokų dydžio premijos, šiemet tai sudaro beveik 60 tūkst. eurų.

J. Basanavičiaus premija siekiama įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Ją Vyriausybė įsteigė 1992 metais, 2017-aisiais ji įgijo nacionalinės premijos statusą.