Šios gastrolės – tai nuoseklaus darbo, ilgametės partnerystės ir kultūrinės diplomatijos rezultatas, liudijantis, kad Lietuvos menas turi savo vietą tarptautinėje erdvėje.
Į tekančios saulės šalį besiruošiantys Lietuvos kamerinio orkestro muzikantai Japonijos publikai pristatys ne tik vieno genialus kūrėjo repertuarą, bet ir lietuviškos profesionalios muzikos tradiciją.
Apie artėjančias gastroles, ryšius su Japonija ir tai, ką tokios partnerystės reiškia Lietuvai, naujienų portalui Lrytas sutiko papasakoti Nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė.
„Muzikos enciklopedijoje trumpai“ – tūbos, jauniausio varinio pučiamojo instrumento, istorija
Koja kojon su filharmonija ne vienus metus žengia prekybos tinklas „Norfa“, jau tapęs patikimu ir nuosekliu kultūros rėmėju.
Ilgalaikė partnerystė rodo ne tik socialinę atsakomybę, bet ir aiškų supratimą, kad investicijos į kultūrą kuria valstybės prestižą bei ilgalaikę vertę. Dėl šios paramos filharmonija gali laisvai planuoti ir įgyvendinti ambicingus projektus, tarp jų – ir gastroles į Japoniją, kurios stiprins Lietuvos įvaizdį tarptautinėje erdvėje.
Susiję straipsniai
– Netrukus jūsų laukia ypatingos gastrolės, kurių metu aplankysite tolimąją Japoniją. Kuo jos bus ypatingos?
– Tai yra labai svarbus Lietuvos kamerinio orkestro ir orkestro meno vadovo Sergejaus Krylovo koncertas, kuris – įžanga į M. K. Čiurlionio parodos atidarymą Tokijo Vakarų meno muziejuje. Paroda ten veiks nuo kovo 28 dienos iki birželio vidurio, o mūsų koncertas vyks kovo 26 dieną pačioje didžiausioje ir svarbiausioje Tokijo miesto koncertų salėje „Bunka Kaikan“.
Visa programa sukurta kaip dedikacija M. K. Čiurlioniui, lietuvių muzikai ir kitiems Lietuvos kompozitoriams.
Preambulė yra tokia, kad visa Lietuvos profesionali muzika yra išaugusi iš M. K. Čiurlionio kūrybos. Todėl koncerto metu skambės Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio, Žibuoklės Martinaitytės kūriniai kameriniam orkestrui.
Taip pat prieš šį koncertą vyks Japonų muzikologės programos ir M. K. Čiurlionio parodos pristatymas – tai edukacinių renginių serija. Viskas bus skirta M. K. Čiurlioniui.
– Sakykite, kaip gimė ši partnerystė? Japonija tokia tolima šalis. Kaip susiklostė, kad ten rengiami tokie Lietuvai svarbūs koncertai ir paroda?
– Parodą organizuoja Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune. Kiek teko skaityti spaudoje, ši paroda su Tokijo Vakarų meno muziejumi buvo derinama mažiausiai dvejus metus.
Japonija ir japonų tauta yra ta auditorija, kuri turbūt labiausiai myli, gerbia ir tiesiog dievina M. K. Čiurlionio meną, ypač tapybą.
Jo kūryboje jie atranda daug atgarsių iš savo religijos – šintoizmo, kuri yra gamtos meilės ir gamtos sudievinimo religija. Visi tie kodai ir ženklai japonams yra puikiai atpažįstami: tas nepaprastas subtilumas, M. K. Čiurlionio spalvos jiems yra labai artimos.
Lietuvos kamerinio orkestro koncertas taip pat yra ilgametės partnerystės išdava. Šis orkestras buvo vienas pirmųjų kolektyvų iš Lietuvos, pradėjęs koncertuoti Japonijoje prieš daugiau nei 30 metų.
Jie netgi įrašė žymiojoje „Sony“ studijoje Volfgango Amadėjaus Mocarto kūrinius, nes mūsų orkestras jau šešis dešimtmečius garsėja kaip vienas geriausių pasaulyje V. A. Mocarto interpretatorių. Tie įrašai prieš trisdešimtmetį skambėdavo visuose „Japan Airlines“ lėktuvuose kaip kelionės fonas.
Nuo to laiko orkestras Japonijoje gastroliavo daugybę kartų ir yra tikras mūsų šalies ambasadorius.
Šį kartą grįžtame su unikalia programa, kurioje skambės vien tik lietuvių kompozitorių muzika. Tikimės, kad po šio pasirodymo orkestras vėl bus kviečiamas didesnėms gastrolėms. Šios išvykos metu orkestras aplankys ne tik Tokiją, bet ir Pietų Korėją bei Izmiro festivalį Turkijoje.
– Ar, plėtojantis tokiems prasmingiems ryšiams, būtų galima tikėtis, kad ir japonai atveš į Lietuvą, į Filharmoniją, dalelę savo kultūros? O gal savo muzika jie jau džiugina šalies klausytojus?
– Taip, visai neseniai priėmėme didžiulę delegaciją iš Japonijos, kuriai vadovavo Lietuvos garbės konsulas Japonijoje, verslininkas ir didelės logistikos kompanijos vadovas Shigehiro Komaru. Vasario 16-ąją jis buvo apdovanotas Lietuvos ordinu už nuopelnus mūsų šaliai.
Taip pat sulaukiame nemažai japonų atlikėjų, ypač pianistų. Šiais metais su Nacionaliniu simfoniniu orkestru grojo pianistė Yukine Kuroki, kuri prieš dešimtmetį laimėjo kompozitoriaus ir pianisto Balio Dvariono konkursą.
Gruodį su mūsų orkestru koncertavo japonų smuikininkė Yuki Hirano, laimėjusi Jaschos Heifetzo konkursą Nacionalinėje filharmonijoje. Tad ryšiai su jaunąja karta yra labai artimi.
– Ką jūsų vadovaujamai įstaigai ir apskritai Lietuvai reiškia tokios svarbios tarptautinės partnerystės?
– Mums, ir kaip filharmonijai, ir kaip Lietuvos kultūrinės diplomatijos atstovams, tai reiškia labai daug.
Partnerystės su tokiomis reikšmingomis valstybėmis ir civilizacijomis rodo, kad mes tvirtai sugrįžome į pasaulio kultūros žemėlapį.
Dar prieš 36 metus penkioms dešimtis metų iš kultūros žemėlapio buvome visiškai išnykę, kontaktai būdavo labai reti, o gastrolių metu ne visada skambėdavo mūsų valstybės vardas.
Dabar esame savarankiški savo kultūros ambasadoriai. Tai, kad filharmonija turi stiprius ir tvarius ryšius su didžiosiomis Azijos valstybėmis, abiem Amerikos žemynais ir Europos Sąjunga, yra didelis pasiekimas mums visiems.
– Pabaigai – ar prie šių gastrolių prisidės prekybos tinklas „Norfa“? Galbūt jų parama bus pasinaudota kelionei į Japoniją?
– Būtent – dalį paramos naudosime šioms gastrolėms. Didelę dalį kelionės išlaidų apmoka speciali Kultūros ministerijos veiklos skatinimo programa, o kitą dalį padengsime iš „Norfos“ paramos.
Tokia tolima kelionė yra nepaprastai brangi, bet esu giliai įsitikinusi, kad pridėtinė vertė, kurią sukurs koncertai Tokijuje, Korėjoje ir Turkijoje, bus ilgalaikė. Tai atneš puikių kultūrinių ir, tikėtina, ekonominių kontaktų.
Mikalojus Konstantinas ČiurlionisLietuvos nacionalinė filharmonija (LNF)Japonija
Rodyti daugiau žymių