„Dėkoju visiems, kurie, kaip ir kasmet, grįžo į festivalį, nes čia jaučiasi lyg namuose. Sveikinu ir tuos, kurie apsilankė pirmą kartą – tikiu, dabar jau žinote, kodėl čia vis grįžtame jausmo. Festivalis visada buvo apie šilumą. Apie jausmą, kurį auginome – tyliai, kantriai, daug dirbdami – tam, kad galėtume juo pasidalinti su jumis, – sakė festivalio direktorius Algirdas Ramaška. – Ir neabejoju – jūs tą pasiėmėte, parsinešėte namo, pasidalinote su artimaisiais. Ir galbūt pasaulis dėl to tapo bent truputį šviesesnis, truputį gražesnis, truputį geresnis. Tegul geras kinas jums palieka tik geriausius jausmus, o mes jau pradedame laukti kito – 32-ojo „Kino pavasario.“
Geriausi ilgo metro filmai
Paskutinį vakarą festivalis tradiciškai skyrė konkursinių programų apdovanojimams ir įdomią autorinio kino ateitį žadantiems kūrėjams, kuriuos vertino tarptautinės žiuri. Festivalio geriausiems buvo išdalintos menininko Viliaus Dringelio kurtos statulėlės.
Šių metų „Kino pavasario“ konkurse dalyvavo 8 filmai. Iš jų festivalio žiuri – režisierius ir scenaristas Titas Laucius, rašytoja, režisierė ir prodiuserė Shih-Ching Tsou, kino programų sudarytoja ir filmų platintoja Carmen Thompson, rašytoja bei žurnalistė Iana Murray ir tarptautinės filmų platinimo kompanijos „Charades“ pardavimų agentė Hél?ne Espeisse – išrinko geriausią. Piniginius prizus šiemet konkursinių programų nugalėtojams tradiciškai įsteigė Vilniaus miesto savivaldybė.
Geriausiu festivalio konkursinės programos filmu paskelbtas dokumentinio kino kūrėjos Louise Hémon vaidybinis debiutas „Mergina sniegynuose“. ?„Filmas panardina mus į savo beribę slegiančią erdvę, persmelktą nerimą keliančios atmosferos ir įtampos. Ši drąsi istorija apie socialinių normų nepaisančią moterį mus pavergė šiurpios kinematografijos, klaidaus garso takelio ir magnetiškos vaidybos deriniu. Savo pirmuoju ilgametražiu darbu L. Hémon įsitvirtino kaip savitas ir naujas balsas kine“, – sakė žiuri. Geriausiam festivalio filmui buvo įteiktas 9000 eurų prizas.
Festivalis buvo ypač sėkmingas lietuvių kino kūrėjai Aistei Žegulytei – jos dokumentinis pasakojimas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ buvo ne tik pagerbtas specialiu paminėjimu, bet ir tapo geriausia lietuviška premjera festivalyje.
„Savo drąsia, kruopščia ir kinematografiška vizija filmas peržengia dokumentinio kino rėmus. Per žmogišką bei žaismingą prizmę kūrinys analizuoja gyvenimą, mirtį ir prisikėlimą, suteikdamas šioms sunkiasvorėms temoms įtraukiančio keistumo. Tai – giliai jaudinanti, transcendentinė patirtis“, – pažymėjo žiuri. Šio filmo kūrėjams audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „AVAKA“ skyrė 3000 eurų prizą, Vilniaus miesto savivaldybė įteikė 1000 eurų skatinamąjį prizą, o „Kino pavasaris“ – prodiuserių tinklo akreditaciją į Kanų kino festivalį.
Trumpo konkurso geriausieji
Šiemet trumpametražių filmų konkurse dalyvavo 32 vaidybiniai, dokumentiniai, animaciniai ir eksperimentiniai trumpametražiai filmai. Tarptautinės žiuri, kurią sudarė kino režisierius, duomenų menininkas Antanas Skučas, agentūros „Oyster Films“ įkūrėja Christina Demetriou ir kino programų sudarytojas Massimo Iannetti, vertinimu, nugalėtoju tapo režisierės Maryam Tafakory „Naktinės Darijos gėlės“.
Pasak žiuri, šis filmas įvertintas už meistrišką ir įtaigų tradicijų, sakmių bei Irano kino vaizdinijos permąstymą. „Naktinės Darijos gėlės“ tampa gilia meditacija apie uždraustą geismą, pasipriešinimą ir galią veikti. Poetiškai supindamas archyvinę medžiagą bei gėlių simboliką, kūrinys nebūtį paverčia esatimi ir per hipnotizuojantį ritmą suteikia balsą nutildytoms istorijoms“, – pažymėjo žiuri. Filmas apdovanotas 4000 eurų prizu.
Specialiu paminėjimu pagerbtas ir režisierius Grégoire’as Graesslin’as. Pasak žiuri, jo filmas „Ežeras“ kviečia žiūrovo vaizduotę bei jausmus nuklysti anapus ekrano ribų, suteikiant gyvybę tam, kas tiesiogiai nerodoma, o minimalistinė raiška ir išradingas kūrinio atvirumas meistriškai išplečia pasakojimo galimybes.
Geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu tapo Skaistės Bartkutės kūrinys „Kavinė-bufetas“. „Su humoru ir jautriu atidumu, per įžvalgų dvylikametės mergaitės žvilgsnį mes žengiame į fantazijų, svajonių ir nusivylimų pasaulį. Jungdamas skirtingas moterų kartas, filmas meistriškai perteikia universalų jausmą – prisiminimą apie tarsi laike sustingusią vasarą“, – sakė žiuri. Leidinys „Savaitė“ įsteigė 2000 eurų prizą, o Vilniaus miesto savivaldybė įteikė skatinamąjį 1000 eurų prizą.
Žiūrovų favoritas ir Vidos Ramaškienės fondo prizas
Kaip ir kasmet, „Kino pavasario“ filmus vertino ne tik kino industrijos profesionalai, bet ir žiūrovai. Suskaičiavus jų atsiliepimus, buvo paskelbtas daugiausiai simpatijų pelnęs festivalio ilgametražis filmas. Juo tapo kino kūrėjo Anthony Marciano „Amerikietiška svajonė“.
Dar viena ypatinga nominacija – Jaunojo kino kūrėjo prizas, įsteigtas „Kino pavasario“ įkūrėjos Vidos Ramaškienės fondo, atiteko garso režisierei Ivetai Macevičiūtei. Pasak V. Ramaškienės, prizas skirtas už platų profesinių įgūdžių spektrą ir brandų darbą su labai skirtinga kino medžiaga.
„Savo karjeroje I. Macevičiūtė dirbo tiek su žanriniu kinu – siaubo filmu „Rūpintojėlis“ ar komedija „Paradas“, tiek su dokumentika ir vaidybinėmis dramomis, pavyzdžiui, šių metų „Kino pavasaryje“ pristatyta „Renovacija“. Iveta yra viena iš nedaugelio moterų, dirbančių garso režisūros srityje Lietuvoje, todėl jos balsas ir indėlis į lietuviško kino lauką yra ypač reikšmingi. Sveikiname ir linkime įdomių projektų bei drąsių kūrybinių eksperimentų“, – kalbėjo fondo įkūrėja. I. Macevičiūtei įteiktas 2000 eurų prizas.
Po pasaulį keliaujanti „Smart 7“ programa
„Kino pavasaryje“ jau ketvirtą kartą buvo rodoma ir konkursinė „Smart 7“ programa. Šis septynių Europos kino festivalių tinklas jungia panašias vizijas turinčius festivalius, o kasmetinė kiekvienos šalies atrinktų filmų programa keliauja per 7 šalis. Lietuvai šiemet atstovauja Vytauto Katkaus „Svečias“. Vėliau, programai baigiant kelionę per visus 7 festivalius, žiuri išrinks geriausią jos filmą, o nugalėtojas paaiškės Salonikų kino festivalyje Graikijoje.