Spalio 21 d., sekmadienį, MO muziejaus atidarymo proga ansamblis į sceną išėjo su pirmąja – „In Celsius“. Programoje nuskambėjo Alexanderio Schuberto „Sugar, Maths and Whips“ (2011), Tomo Kutavičiaus „Ritus rhythmus“ (2018, premjera), Panayiotiso Kokoraso „Conscious Sound“ (2014) ir Louiso Andriesseno „Workers Union“ (1975).
Ypač intriguojančiai skambėjo pirmasis kūrinys – besikeičianti gyvų akustinių ir elektronikos apdorotų instrumentų sąveika. „Sugar, Maths and Whips“, sukurtas A.Schuberto, skleidė būtent tokią aurą. Čia dominavo intensyvumas ir energija. Atrodė, kad oras prisipildė stiprios, aktyvios gyvybės. Tokius pojūčius transliavo smuikas, kontrabosas, fortepijonas, perkusija ir elektronika.
Klausantis kūrinio, atrodė, kad atlikėjai scenoje stengiasi organiškai suderinti kontrastą su statika, paprastumą su sudėtingumu, iškraipymą, deformaciją su natūralumu.
Manau, „Synaesthesis“ bandė pasakyti, kad abu komponentai – skirtingi poliai – turėtų sugyventi, vienas kitą papildyti. Buvo galima išgirsti neagresyvų, tačiau iš dalies net žaismingą kontrastų derinimą, kas suteikė kūriniui išskirtinį polėkį.
Bene labiausiai laukiamas kūrinys buvo kompozitoriaus T.Kutavičiaus premjera „Ritus Rhythmus“. Jame ritmas traktuojamas kaip savita kalba, neigianti chaosą ir teigianti pasaulio tvarką.
Pirmieji graikų filosofai pasaulio tvarkos sampratą tiesiogiai siejo su požiūriu, kad ta tvarka teisinga, harmoninga ir protinga. Tai skatina manyti, jog turime priimti pasaulį tokį, koks jis yra.
Tačiau ar ta Visata iš tiesų tokia teisinga ir harmoninga? T.Kutavičiaus kūrinys skambėjo labai tvarkingai. Gal net teisingai. Jei būčiau užsimerkus, galėčiau spėlioti ar nebuvo paleistas kompiuterio programomis sukurtas įrašas.
Turbūt autorius to ir siekė. Šioje vietoje galėčiau ir kitaip įprasminti vakaro koncerto pavadinimą – kūriniai savo Celsius laipsniais labai skyrėsi. Šis kūrinys, vertinant emocijų dinamiškumą, intensyvumą ir polėkį, pasiekė žemiausią laipsnį.
P.Kokoraso „Conscious Sound“ kūrinys skirtas klarnetui, fortepijonui, smuikui ir violončelei. Tiesa, „Synaesthesis“ jau buvo atlikęs jį, tačiau, kaip ir šį vakarą, grojo kita sudėtimi. Violončelės partija buvo atlikta altu.
„Consicious Sound“ – 2014 m. sukurta kompozicija Barselonos „Mixtur“ festivalio užsakymu. Kūrinyje kiekvienas instrumentas traktuojamas kaip pulsinis generatorius. Kompozicija puikiai atspindi pradedančio veikti ir veikiančio generatoriaus būseną, netgi erdviškumą.
Kiekviena muzikos išraiškos priemonė, kuriama atlikėjų, įprasmino impulsus, formuojančius nenutrūkstamas garsų serijas. Taip kurtas visas kūrinio muzikinis audinys.
Smuikas, altas ir klarnetas nuo pradžių skleidė ramius, bet šaižius, mažų vibracijų garsus pereidami į tam tikrą dažnį. Dinamikai augant, plėtėsi diapazonas bei keitėsi garsas – jis tapo tampresnis, vietomis aštresnis. Didelį vaidmenį atliko fortepijonas, kurio kartais agresyviai skambantys žemi registrai papildė muzikinę erdvę dar įvairesnėmis spalvomis.
„Synaesthesis“ skatino vaizduotę ir kūrybiškumą. Atrodė, kad sėdėjau didelėje aidinčioje mašinose, kur visas pasaulis priklauso tik impulsams ir garsams.
Paskutinis kūrinys nukėlė į eksperimentinius pojūčius. L.Andriesseno „Workers Union“ - kompozicija, skirta bet kokiai garsiai skambančių instrumentų grupei. Iš pradžių jis buvo parašytas orkestrui „De Volharding“, kurio atlikimas buvo užfiksuotas 1991 metais.
Klausantis šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“, manau, buvo galima išgirsti stiprią individualią laisvę, tačiau suderintą su griežta disciplina, kur kiekvienas instrumentas svarbus atlikimui.
Kūrinio muzikinis ritmas - tiksliai sureguliuotas, bet kita vertus, melodinės linijos nurodytos tik apytiksliai: aukštyn arba žemyn. Kiekvienas instrumentas grojo savo natas griežtai sudėliotu ritmu, o jo muzikinis audinys retėjo arba tankėjo. Taip muzika kartais pasiekdavo labai aukštą dinamikos lygį, - galėjai girdėti pakvaišusį ansamblį, grojantį, turbūt maždaug prie 45 laipsnių pagal Celsijų.
Iš tiesų pasirodymą žiūrėti tapo labai įdomu, nes jis buvo ir fiziškai judrus dėl kompozitoriaus nuolat keičiamų ritmo modelių. L. Andriessen prie partitūros nurodo: „Negrokite jokių įprastų figūrų. Padarykite taip, kad kūrinys skambėtų disonansiškai, chromatiškai ir agresyviai“.
„Synaesthesis“ įvykdė autoriaus nurodymus, atskleisdami neribotas galimybes, susiklausymą bei tikslų derėjimą tarpusavyje. Tą vakarą išgirdau kūrinį, kuris įkūnijo balanso tašką tarp laisvės ir didžiulio tikslingo bendradarbiavimo galios.
„Synaesthesis“ pasirinko įvairumu pulsuojančią europietiškąją Celsius programą. Keturi skirtingi muzikos pasauliai: lietuvių kompozitorius T. Kutavičiaus, graikų kilmės kūrėjas P. Kokoras, vokiečių menininkas A. Schubertas ir olandas L. Andriessenas – tikrų pojūčių performansas vieno vakaro metu, lauke termometrui rodant +5 Celsijaus.
Iš tiesų MO muziejuje sekmadienio vakarą aš godžiai mėgavausi Europos šiuolaikiniais muzikos pavyzdžiais, išsiskiriančiais ryškiais ritminiais paveikslais bei neriboto garso galimybėmis. „Synaesthesis“ atlikti kūriniai buvo ištransliuoti su didžiuliu polėkiu ir jaunatviškumu. Kas kartą klausantis ansamblio, atrodo, jog jis progresuoja kūriniais.
Kiekvienas naujas koncertas, jau pažįstamas ar dar negrotas kūrinys suteikia neįtikėtinai daug ploto tobulėjimui. Džiaugiuosi atlikėjų entuziazmu, nuolatiniu augimu ir profesionalumu. „Synaesthesis“ yra girdimi, matomi ir jaučiami.
* * *
Toliau „Gaidos“ programoje: spalio 24 d., trečiadienį, 19 val. Šiuolaikinio meno centre, styginių kvarteto „Chordos“ koncertas, kuriame dalyvaus ir pianistas Daumantas Kirilauskas. Šiame koncerte skambės pasaulinio garso styginių kvarteto „Kronos“ pastaraisiais metais vykdomo projekto „50 For The Future“, kurio metu užsakyti nauji kūriniai kompozitoriams iš viso pasaulio, įdomiausi kūriniai. Taip pat „Chordos“ kvartetas pristatys ir šių metų festivalio Focus kompozitorių opusus.
