Operos „Birutė“ premjera Vievio kultūros centre subūrė vietos bendruomenę

2023 m. gruodžio 15 d. 15:58
Julija Kirkilienė
Vievis atsisveikino su Mažosios kultūros sostinės statusu, bet neatsisveikino su kultūra ir renginių gausa. Vieviškius, visus savivaldybės kultūros mylėtojus ir svečius iš Vilniaus bei aplinkinių rajonų gruodžio 8 d. į Vievio kultūros centrą sutraukė Miko Petrausko opera „Birutė“. Tai jau ketvirtas sceninis veikalas, kurio pastatymą inicijuoja Vievio kultūros centras, burdamas mėgėjų meno atstovus ir profesionalius atlikėjus.
Daugiau nuotraukų (18)
Ne kiekvienas žiūrovas tokį spektaklį atskirtų nuo akademinio pastatymo. Gražus sutapimas: operos „Birutė“ pirmojo pastatymo 1906-aisiais, vos atgavus žodžio laisvę, atlikėjai taip pat buvo saviveiklininkai. Vievio kultūros centras „Birutės“ premjerą inicijavo, siekdamas deramai paminėti Miko Petrausko – žymaus Lietuvos kompozitoriaus, vargonininko, dainininko, dirigento, pedagogo, kultūros veikėjo – 150-ąsias gimimo metines.
Nuo pirmosios iki Vievio „Birutės“
Pirmasis premjerinis spektaklio pristatymas Vievyje buvo pradėtas miestelio kultūros centro direktorės, projekto autorės ir chormeisterės Audronės Stepankevičiūtės įžangine kalba ir padėkomis. Apie operos atsiradimo istoriją, jos siužetą ir reikšmę nacionalinės operos raidai papasakojo spektaklio režisierius Nerijus Petrokas. Jis priminė, kad carinė Rusija 40 metų bandė lietuviams uždrausti ne tik lietuviškai rašyti, bet ir kalbėti ar net dainuoti.
Prieš žodžio laisvės atgavimą, 1901–1906 m., M. Petrauskas mokėsi Peterburgo konservatorijoje ir aktyviai dalyvavo Peterburgo lietuvių veikloje: vadovavo lietuvių chorui, rengė vakarus-koncertus, sukūrė ir pastatė pirmąsias lietuviškas operetes. 1905 m. atvykęs į Vilnių, jis įsitraukė į revoliucinę veiklą, organizavo chorus, statė operetes ir operas. 1906 m. lapkričio 6 d. dabartinės Nacionalinės filharmonijos salėje įvyko jo veikalo – pirmosios lietuviškos nacionalinės operos „Birutė“ – premjera.
Kaip minėjome, pirmajai operai profesionalių atlikėjų Lietuvoje nė nebuvo. Operai libretą sukūrė Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, pavadinęs ją melodrama. Berniuką, vedžiojantį aklą vaidilą, vaidino prof. Vytauto Landsbergio tėvas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
Birutės vaidmenį atliko Marija Piaseckaitė-Šlapelienė, Birutės brolio partiją dainavo kompozitoriaus brolis, jau garsus tenoras Kipras Petrauskas. Kęstutį vaidino rašytojas Kazys Puida (tada „Vilniaus žinių“ bendradarbis). Spektaklyje dalyvavo pats M. Petrauskas su trimis vaikais, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir kt.
Nors įvairiuose šaltiniuose rašoma, kad operos turinio pagrindas – garsioji istorinė legenda apie kunigaikščio Kęstučio ir vaidilutės Birutės meilę, režisierius N. Petrokas siužetą traktavo pagal Lietuvos istoriją. Lietuviai sugebėjo apgauti kryžiuočius, įtikinę juos, kad Birutė įšventinta į vaidilutes, ir išleido ją už kunigaikščio Kęstučio, su kuriuo susilaukė Vytauto, išvadavusio Lietuvą nuo kryžiuočių.
Kadangi laisvo žodžio atgavimas buvo ir kultūrinis atgimimas, ir nepriklausomos valstybės atkūrimo siekis, M. Petrauskas bei kiti lietuvių menininkai domėjosi Lietuvos didvyriška praeitimi, galinčia įkvėpti lietuvius išsivaduoti iš carinės priespaudos.
Repeticijos – kaip šventė
„Birutė“ į Vievį atkeliavo Vievio kultūros centrui įgyvendinant ambicingą projektą „Miko Petrausko „Birutė“ mano scenoje“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė, remia UAB „Vievio paukščiai“. Edukacines jo veiklas Vievio kultūros centras vykdė keletą mėnesių.
Kaip sakė režisierius N. Petrokas, kiekviena operos repeticija Vievio kultūros centro scenoje buvo kaip šventa diena. Žmonės po darbų rinkdavosi į repeticijas ir dirbdavo iki išnaktų. Visi kultūros centro pagalbiniai darbuotojai laukdavo atlikėjų ir režisieriaus, paslaugiai atidarydavo ir uždarydavo duris, visi nuoširdžiai rūpinosi ir talkino, kuo tik galėjo.
Režisierius operą su atlikėjais mėgėjais statė ne pirmą kartą, yra tai daręs ir su Amerikos lietuviais. Darbas Vievyje jam teikęs didžiulį džiaugsmą. Didžiausia naujiena N. Petrokui buvo mėgėjų dramos kolektyvo „Vievio teatras“ aktoriai, profesionaliai atlikę savo vaidmenis. Režisierius tarp kitų atlikėjų paminėjo Vievio teatro aktorių Eligijų Ramanauską, žaviai suvaidinusį klastingąjį Krivį.
Operos atlikėjus ir dekoracijas teko sutalpinti šiam žanrui nepritaikytoje scenoje, buvo ir įgarsinimo sunkumų, bet atlikėjų užsidegimas, pasak režisieriaus, jam buvusi dar viena graži patirtis.
Opera Vievyje: mokykla ir edukacija
Improvizuota orkestro duobė Vievio kultūros centro salėje atsirado tarp žiūrovų ir scenos, pastačius reikalingą įrangą. Orkestrą įkūnijo vienas pianistas-koncertmeisteris Aleksandras Vizbaras, o chorui dirigavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Dainius Puišys.
Kaip sakė maestro, ši opera žiūrovams buvo ir savotiška edukacija. Jie sužinojo, kad kameriniuose operų pastatymuose, kuriuose nedalyvauja orkestras, akompanuoja tik koncertmeisteris, yra nusistovėjusi praktika dirigentui atlikėjams diriguoti sėdint. D. Puišys dirigavo ir chorinio vokalo edukacijas vedė chorui „Con moto“ bei ansambliams, statant jau antrą operą. 2021 metais Vievio kultūros centras parodė „Meilės misteriją pagal Džiuzepės Verdžio operą „Traviata“. Pasak profesoriaus, dirbdamas su Vievio atlikėjais jis patiria daug malonių įspūdžių.
Vienas pagrindinių uždavinių operos profesionalams buvo sukontroliuoti scenoje choro balsus, kad choristams šokant, vaidinant kartu, balsai skambėtų profesionaliai. Choras „Con moto“ su užduotimis susidorojo nepriekaištingai.
Scenoje, be choro, turėjo tilpti ir šokėjai: Aukštadvario liaudiškų šokių grupė „Aukštava“, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos merginų šokių grupė (choreografė – Rimutė Blikertienė). Vaidmenis atliko Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai Vita Merkelytė (Birutė), Liudvikas Suvorovas (Kęstutis), Vytautas Mikalauskas (Palangos tėvūnas), Vygantas Bemovas (brolis I), Deividas Bartkus (brolis II), operos solistas Alfredas Miniotas (senas Vaidila), Dainius Viešūnas (Sundšteinas).
Greta profesionalų vaidino vieviškiai: Antanas Anskaitis (Lizdeika), Eligijus Ramanauskas (Krivis), Nojus Apanavičius (berniukas), Andrius Šimkus (I karžygys), Albinas Puidokas ir Adomas Levickas (II karžygys), Sandra Andriuškevičiūtė, Rūta Alaburdienė, Jūratė Mikalauskienė (vaidilutės).
Projektas subūrė bendruomenę
Pasak Vievio kultūros centro direktorės, projekto vadovės A. Stepankevičiūtės, įvairiomis iniciatyvomis prie projekto prisidėjo Vievio kultūros centro choras, ansambiai, dramos kolektyvas, gimnazijos moksleiviai, senjorai, kiti Vievio bendruomenės nariai. Pagrindinė Vievio kultūros centro partnerė – LMTA ir jos dainavimo katedros studentai ir absolventai, rengę pagrindinius operos vaidmenis.
Kiti projekto partneriai – Vilniaus kolegija, Kauno Juozo Gruodžio konservatorija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Trakų istorijos muziejus, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazija, Vievio gimnazija.
Projekto dalyviai vyko į Vilniaus kolegijos Mados dizaino katedrą, kur, bendraudami su studentais ir pedagogais, susipažino su kostiumų kūrimo technika, patys bandė modeliuoti. Pagal specialistų konsultacijas dalį kostiumų siuvo Vievio gimnazijos abiturientė Danielė Dergačiovaitė, vievietės Rita Bingelienė, Antanina Labanova, Dalia Kobelevienė. Projekto dalyviai choristai lankėsi LMTA, kur bendravo su studentais, konsultavosi su pedagogais, stebėjo vokalo užsiėmimus.
Choreografijos grupė lankėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje, kur stebėjo įvairių žanrų šokių užsiėmimus, bendravo su moksleiviais ir pedagogais. Vievio bendruomenėje vyko susitikimai su LMTA studentais vokalistais ir doc. dr. Laima Budzinauskiene (paskaita-koncertas „Kupinas veržlumo ir darbštumo“), Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviais ir operos soliste, mokytoja eksperte Gitana Pečkyte-Vilkeliene (paskaita-koncertas „Mikas Petrauskas: liaudies daina ir „Birutė“). Scenos apšvietimo ir įgarsinimo subtilybėmis per edukacijas dalinosi Aurelijus Pikūnas ir Ričardas Purvinys.
Elektrėnų savivaldybės meras Gediminas Ratkevičiaus prieš premjerą įteikė projekto dalyviams, rėmėjams, savanoriams padėkas ir mažas dovanėles. Kultūros centro direktorė A. Stepankevičiūtė ir meras dėkojo daugybei Vievio gyventojų ir bendruomenėms, prisidėjusioms prie projekto įgyvendinimo, dalyvavusioms įvairiose edukacinėse veiklose: vokalo ir choreografijos, sceninės raiškos, scenos kostiumų kūrimo ir gaminimo, scenografijos kūrimo, scenos įgarsinimo ir apšvietimo, programėlių maketavimo, taip pat už pagalbą ūkiniuose-techniniuose darbuose.
Gruodžio 8 d. Vievio kultūros centre įvyko Miko Petrausko operos „Birutė“ pirmasis premjerinis spektaklis. Kiti premjeriniai operos „Birutė“ pristatymai vyks Vievio kultūros centre gruodžio 15 d. 19 val. ir Trakų Salos pilies Didžiojoje menėje gruodžio 17 d. 16 val.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.