Spektaklį režisavo vienas ryškiausių Estijos teatro kūrėjų Hendrik Toompere jr. Spektaklyje vaidina Tönu Oja, Gert Raudsep, Kristo Viiding, Ester Kuntu, Andres Puustumaa ir Taavi Teplenkov.
„Totalitarinis romanas“ gimė iš realaus, autoriaus patirto įvykio. 2022 metais Marius Ivaškevičius tapo liudininku Tadžikistane įvykdyto brutalaus susidorojimo su teatro kūrėjais. Pagal Čingizo Aitmatovo meninę legendą ten statytas spektaklis „Mankurtas“ prieš pat premjerą buvo uždraustas, vienas aktorių suimtas ir įkalintas dešimčiai metų, kiti tardomi ir emociškai laužomi, o spektaklį režisavęs legendinis tadžikų režisierius buvo priverstas dar kartą palikti tėvynę.
Būtent autoriaus ir šio uždrausto spektaklio režisieriaus pokalbis, įvykęs praėjus pusmečiui po šių įvykių, tampa pjesės dramaturgine ašimi. Tai pokalbis apie naujų postsovietinių režimų žiaurumą ir absurdą, apie permainų viltį ir beviltiškumą, stebint tai, kas šiandien vyksta tokiose šalyse kaip Rusija ar Baltarusija. Ieškodamas šių procesų ištakų, autorius nusikelia į Stalino laikų Sovietų Sąjungą, o „mankurto“ metafora – kaip iš nesutramdomo belaisvio, naudojant fizinį ir dvasinį smurtą, nulipdomas idealus vergas – tampa skausmingu tiltu tarp praeities ir dabarties, tarp istorinių represijų ir šiandienos realybės.
Tačiau „Totalitarinis romanas“ nėra vien šaltas totalitarizmo teismas. Autorius į spektaklį įtraukia ir asmeninę patirtį – vaikystės prisiminimą, kai, siekdamas vaikiško pripažinimo, parašė Sovietų imperiją šlovinantį eilėraštį. Šis prisipažinimas spektaklį paverčia moraliniu klausimu žiūrovui: kiek kiekvienas iš mūsų galėtume būti atsparūs, atsidūrę panašiomis aplinkybėmis? Kaip neparduoti sielos, kai į ją nuolat kėsinamasi – pradedant vilionėmis butais ir volgomis, ir baigiant kankinimais lageryje? Ką daryti, kai ištrūkti į laisvą pasaulį nėra jokių galimybių, o sistema, kurioje gyveni, atrodo amžina ir nepajudinama?
Spektaklis vaidinamas estų kalba ir bus tiesiogiai įgarsinamas lietuvių kalba. Spektaklį įgarsina pats pjesės autorius Marius Ivaškevičius, taip dar labiau sustiprindamas asmeninį ir dokumentinį kūrinio skambesį.
„Ši pjesė man yra viena asmeniškiausių, esu vienas jos personažų. Vilniuje rodomas spektaklis taps dar asmeniškesnis, nes vertimą į lietuvių kalbą gyvai įgarsinsiu pats. Darysiu tai pirmą kartą gyvenimą, abu vakarus iš eilės“, – teigia M. Ivaškevičius.
Spektaklį išvysti bus galima Valstybiniame jaunimo teatre balandžio 10 ir balandžio 11 dienomis. Bilietus platina Bilietai.lt.