Trečiasis tekstas – Kamilės Žičkytės. Ji pernai lankėsi Taivane vykusioje ketvirtojoje Tvaraus teatro konferencijoje ir STAGES forume – pirmą kartą jį rengė STAGES partneris iš Azijos – ir pakalbino vieną iš konferencijos ir forumo organizatorių, Taivano nacionalinio teatro ir koncertų salės (NTCH) tvarumo komandos projektų vadovę Janette / Lin Hsun-Chen.
Pašnekovė pasakoja, kad taivaniečiai daug išmoko stebėdami partnerius Europoje (tarp jų yra ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro atstovai), taip pat pristatė STAGES partnerių kurtą spektaklį „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“ (Lietuvos versiją režisavo Antanas Obcarskas).
„Mūsų užduotis – padėti teatro kūrėjams tvarumo principus taikyti praktiškai, prasmingai ir motyvuoti juos jų siekti. Įstaigoje atlikę šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimus, nustatėme, kad daug emisijų kyla dėl į mūsų teatro ir koncertų sales atvykstančių žiūrovų transporto. Reaguodami į tai pradėjome siūlyti nuolaidas transportui ir prizus, taip skatindami žiūrovus keliauti mažiau taršiomis transporto priemonėmis ar naudotis viešuoju transportu“, – vienu laimėjimų dalijosi Lin Hsun-Chen.
***
Šiandien, ieškant ramybės ir taikos, vis dažniau nuo pražūtingo visuomenės poveikio norisi bėgti į gamtos prieglobstį. Tačiau ir ten nebesaugu. Aplinkosaugininkai skelbia klimato krizę ir šeštąjį masinį rūšių išnykimą, o tai skatina ne tik verslo ir pramonės, bet ir kultūros sektoriaus dalyvius atsigręžti į savo veiklos principus, vertybes ir estetiką. Ir čia veikia ne tik institucijos, menininkai, bet ir permąstyti savo dialogo su aplinka pakviesti žiūrovai.
– NTCH yra vienintelis prie STAGES aljanso prisidedantis partneris iš Azijos. Kokios buvo pagrindinės prisijungti skatinusios priežastys?
– Nors Azijos ir Europos socialiniai bei kultūriniai kontekstai skiriasi, tikiu, kad NTCH gali būti puikus tiltas prasmingiems mainams tarp šių dviejų regionų. Per pastaruosius ketverius metus daug išmokome bendradarbiaudami ir stebėdami STAGES partnerius Europoje.
Nors Taivaną ilgą laiką veikė išorinės kultūros, pastebėjome, kad mūsų pastangos skatinti tvarumą kultūros sektoriuje neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Scenos menų aikštelės, diegdamos tvarumo principus, visame pasaulyje susiduria su panašiais iššūkiais, o tokiomis akimirkomis labai vertinga turėti STAGES tinklo užnugarį. Mums, organizacijose vadovaujantiems tvarumo iniciatyvoms, tokia partnerystė yra itin brangi.
– Konferencijoje pristatyta STAGES koncepcija, tvarumo iniciatyvos Europoje ir Azijoje, siekta megzti ryšius su scenos menų organizacijomis, festivaliais ir trupėmis visame pasaulyje, dalintis patirtimi, peržvelgti pasiekimus ir aptarti naujas galimybes. Kiek žmonių dalyvavo konferencijoje, galbūt sulaukėte atsiliepimų ar reakcijų po renginio?
– Šių metų Tvarumo forume gyvai dalyvavo apie 110 žmonių. Internetu mandarinų kalbos tiesioginę transliaciją stebėjo 730 žiūrovų, o angliškąją – 204. NTCH oficialiame tinklalapyje paskelbėme ir konferencijos santrauką, tad pagrindinės diskusijų temos ir pranešimai yra prieinami visiems.
Dauguma dalyvių atsiliepimų buvo labai teigiami, po forumo NTCH taip pat sulaukė kelių Taivano savivaldos institucijų kvietimų surengti išsamesnius pranešimus tvarumo temomis.
– Ką naujo sužinojote kaip viena iš NTCH darbuotojų, o gal ko išmokote ir asmeniškai?
– Man ši patirtis buvo labai vertinga! Ypač džiugu buvo matyti iš toli atvykusius ir su NTCH komanda bendradarbiavusius STAGES partnerius. Kartu praleista savaitė buvo tarsi svajonės išsipildymas. Per šį laiką taip pat geriau supratau, kokie skirtingi prioritetai ir rūpesčiai yra kiekviename teatre. Taip pat kad nereikia visko pasiekti ar įgyvendinti iš karto – svarbu susitelkti į keletą svarbiausių tvarumo aspektų ir laikui bėgant juos gilinti ar plėsti. Tai jau yra prasmingas suvokimas.
– Ar pastebėjote reikšmingų skirtumų, kaip į tvarumą žiūrima Azijoje ir Europoje?
– Taip, manau, kad skirtumai gana ryškūs. Tačiau iš tiesų kiekviena šalis turi savitą suvokimo kelią – ir Azijos viduje situacija Taivane, Japonijoje ir Pietų Korėjoje labai skirtinga. Lankydamasi Didžiojoje Britanijoje taip pat pastebėjau, kad nors šalis arti kitų Europos valstybių, jos požiūris į tvarumą vis tiek yra labai savitas. Daugelis kultūros politikos gairių yra kuriamos remiantis vietos kontekstu, todėl universalaus atsakymo ar sprendimo nėra.
– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidūrė NTCH, diegdamas tvaresnius teatro kūrimo metodus Azijoje?
– NTCH tvarumo kelionė prasidėjo dar prieš Taivano kultūros ministerijai paskelbiant su tvarumu susijusius prioritetus. Kaip teatras, siekiantis būti atviras visiems, iš pradžių daug dėmesio skyrėme įtraukčiai, t. y. infrastruktūros prieinamumui didinti ir įtraukiančioms paslaugoms plėtoti.
Iš pradžių siekėme didinti darbuotojų sąmoningumą. Šis procesas užtruko ir vyko palaipsniui. Šiandien galime didžiuotis, kad tvarumas tapo integruotu veiklos principu visoje organizacijoje.
Vienas pagrindinių iššūkių yra tai, kad apie 70 proc. mūsų teatro kuruojamos programos sudaro nuomos pagrindu organizuojami renginiai, o tik 30 proc. jų tiesiogiai įgyvendina NTCH. Todėl bendrauti su menininkų komandomis mums labai svarbu. Mūsų užduotis – padėti kūrėjams tvarumo principus taikyti praktiškai, prasmingai ir motyvuoti juos jų siekti.
Įstaigoje atlikę šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiavimus, nustatėme, kad daug emisijų kyla dėl į mūsų teatro ir koncertų sales atvykstančių žiūrovų transporto. Reaguodami į tai, pradėjome siūlyti nuolaidas transportui ir prizus, taip skatindami žiūrovus keliauti mažiau taršiomis transporto priemonėmis ar naudotis viešuoju transportu.
– Ar galėtumėte įvardyti pagrindines organizacijas ir teatrus, aktyviausiai siekiančius tvarumo Taivane ir Azijos regione?
– Dėl skirtingų ekonominio ir kultūrinio išsivystymo lygių Azijoje šalių situacija labai skiriasi. Kiek žinau, Sidnėjaus opera ir NTCH yra vieni aktyviausiai tvarumo siekiančių teatrų. Taip pat Honkongo meno festivalis „No Limits“ ir „Esplanade – Theatres on the Bay“ Singapūre yra padarę didelę pažangą, ypač įtraukties srityje.
– Būtų įdomu išgirsti apie NTCH tvarumo iniciatyvas, kurios galėtų tapti pavyzdžiais kitiems teatrams.
– NTCH tvarumo iniciatyvos yra suskirstytos į vidinę ir išorinę veiklą. Į darbuotojus sutelktos vidinės iniciatyvos vykdomos nuo 2021 metų. Per organizacijoje vykusius susitikimus ir dirbtuves išsigryninome šešis pagrindinius NTCH tvarumo tikslus. Kiekvienas skyrius šiandien dirba tam, kad šie tikslai būtų integruoti į kasdienę veiklą įtvirtinant tvarumo sampratą praktikoje.
Išorinė veikla daugiausia nukreiptos į NTCH kuriančias trupes ir žiūrovus. Kūrėjų komandoms sudarėme tvarumo veiksmų kontrolinį sąrašą, padedantį suprasti, kokių veiksmų galima imtis jau dabar, o ko galima būtų siekti ateityje. Šiems išoriniams rezultatams pamatyti reikia daugiau laiko, todėl stengiamės išlaikyti jų motyvaciją ir palaikyti.
Žiūrovus skatiname naudoti elektroninius bilietus ir viešąjį transportą, įtraukdami juos į loterijos principu grįstą prizų žaidimą. Abi šios priemonės davė džiuginančių rezultatų. Ypač elektroniniai bilietai, kurie sulaukė didelio palaikymo dėl patogumo – bilietų atsiėmimą, dovanojimą ir keitimą galima atlikti per mobiliąją telefono programėlę.
Taivano savaitės metu vyko trupės „Puppet & Its Double Theater“ spektaklio „Saldžios ašaros“ (angl. „Sweet Tears“) premjera. Spektaklis buvo sukurtas per trupės rezidenciją NTCH. Nuo pirminės idėjos iki spektaklio atsiradimo buvo tikslingai laikomasi žaliųjų spektaklio kūrimo principų, per šį laikotarpį trupė geriau susipažino su tvarumo samprata ir pradėjo ją integruoti į savo veiklą bei dekoracijų ir rekvizito gamybos procesą. Jie taip pat rėmėsi Didžiosios Britanijos nacionalinio teatro parengta „Žaliosios knygos“ (angl. „Theatre Green Book“) metodika ir sukūrė savo versiją – „Žaliąją knygą lėlių gamybai“.
– Ar jaučiate NTCH žiūrovų palaikymą?
– Manau, vis dar esame tvarumo temų sklaidos etape. Imamės įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, norėdami pritraukti dėmesį ir didinti žiūrovų sąmoningumą, dovanojame prizus. Pastebime augantį palaikymą – ypač tarp elektroninių bilietų naudotojų. Nuo 2021 m. išduota beveik 2,3 mln. elektroninių bilietų, ir šiuo metu apie 70 proc. mūsų kuruojamų renginių siūlo elektroninius bilietus. Kasmet NTCH surengia daugiau kaip 10 000 renginių, tad šis pokytis reikšmingai prisideda prie popieriaus atliekų mažinimo.
– Kaip Taipėjaus žiūrovai priėmė visų STAGES partnerių scenose perstatomą dramaturgės Mirandos Rose Hall tekstą ir spektaklį „Pjesė gyvenantiems išnykimo laikais“?
– Spektaklio premjera NTCH įvyko 2022 m. lapkričio 11 d. Iš viso buvo parodyti keturi spektakliai, juos pamatė apie 1 000 žiūrovų. Spektaklis paskatino komandą kurti vadovaujantis tvarumo principais, kalbėti apie išnykimą, apie rūšių nykimą bei klimato kaitą – tai temos, retai pasitaikančios Taivano teatre.
Daugelį žiūrovų taip pat sužavėjo scenoje panaudoto dviračio dizainas bei jo veikimo principas. Po spektaklių NTCH žiūrovus kvietė į diskusijas su aplinkosaugos lauke dirbančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Manau, šis spektaklis sėkmingai pasėjo ekologines idėjas žiūrovų širdyse. Beje, elektrą gaminantis dviratis dabar yra eksponuojamas teatro fojė kaip simbolis.
Turbūt verta paminėti, kad Taivane nėra repertuarinės spektaklių rodymo sistemos, kokia yra Europoje. Turime nedaug teatro salių ir labai daug jose pasirodyti norinčių menininkų. Įprastai, norint parodyti spektaklį, reikia maždaug savaitės – tiek trunka dekoracijų montažas, rodymai ir demontažas. Taigi dauguma spektaklių parodomi tik kelis kartus, paskui jie arba pristatomi kituose miestuose, užsienyje, arba miršta. Tačiau pastaruoju metu NTCH ieško būdų, kaip galima būtų pailginti nuomos laikotarpį ir leisti trupėms spektaklį parodyti daugiau kartų.
– Kaip sprendžiate galimus konfliktus tarp teatro diegiamų tvarumo principų ir menininkų?
– Manau, tokie konfliktai yra neišvengiami. Vis dėlto mes nesiekiame visko iš karto – einame žingsnis po žingsnio. Kartais, vien sąmoningas pasirinkimas jau yra svarbus postūmis į priekį.
Susiję straipsniai
– Kaip, jūsų manymu, Taivano ar Azijos menininkai žiūri į savo vaidmenį diegiant tvarumo principus ir skatinant ekologinį sąmoningumą? Ar tai juos įkvepia, ar riboja?
– Vis daugiau menininkų pradeda kreipti dėmesį į tvarumo ir aplinkosaugos klausimus. Tačiau dar egzistuoja atotrūkis tarp supratimo ir praktinio šių idėjų įgyvendinimo. Vis dėlto dėl riboto biudžeto, jei nėra absoliučiai būtina, dekoracijos, rekvizitas ir kostiumai dažnai yra perdirbami ir panaudojami iš naujo. Tad tam tikra prasme ši tvari praktika jau yra taikoma.
Praktiniu požiūriu, tvarumas kartais gali atrodyti kaip apribojimas. Tačiau kūrybos požiūriu jis gali būti net išlaisvinantis. Pavyzdžiui, „Puppet & Its Double Theater“ spektaklio scenografija, rekvizitas buvo kurti iš kartoninių dėžių, kitų nebenaudojamų medžiagų – šiomis priemonėmis buvo sukurtas magiškas ir vaizduotę žadinantis pasaulis.
„Ridge Studio“ įkurta socialinė erdvė ir menininkų baras, kurį aplankėme, yra puikus pakartotinio scenografijos ir rekvizito panaudojimo pavyzdys. Čia dirbanti scenografų komanda įkūrė naudotų knygų parduotuvę ir nebenaudojamos scenografijos sandėliavimo ir dirbtuvių erdves, be to, jie teikia ir rekvizito nuomos paslaugą, organizuoja teatro festivalius, bendradarbiauja su kitais menininkais ir teatrais.
Su „Ridge Studio“ įkūrėju Alexu Yuanu susipažinau dar prieš pradėdama dirbti NTCH. Mane labai sužavėjo jo tvari filosofija. Tai ne tik sąmoningas ir apgalvotas požiūris į tvarumą, bet ir praktiškas būdas sumažinti spektaklio gamybos išlaidas. Šio scenografo vertybės yra labai artimos NTCH tvarumo vizijai.
– Tvarumo konferencija vyko kartu su Taivano savaite, per kurią teatrų, festivalių atstovams iš viso pasaulio buvo parodyti 15 darbų, vyko susitikimai su menininkais, kūrybinių idėjų pristatymai. Kodėl nusprendėte šiuos renginius rengti kartu?
– Abiejų renginių tikslas buvo pakviesti tarptautinius partnerius į Taivaną, tad nusprendėme juos sujungti ir taip sumažinti kelionių kiekį bei anglies pėdsaką. Toks žingsnis taip pat leido pasiūlyti svečiams turtingesnę ir įvairesnę meninę programą. Taivano savaitės programą kartu kuravo NTCH ir partnerių scenos – siekėme per trumpą laiką pristatyti kuo platesnę Taivano menininkų įvairovę bei atverti kelius tarptautinėms gastrolėms.
– Kokie teatro spektakliai Taivane šiuo metu yra populiariausi ir lankomiausi?
– Didžioji dalis žiūrovų dažniau renkasi pramoginius spektaklius, tokius kaip komedijos ar miuziklai. Tačiau didesnę meninę vertę turintys renginiai vis tiek išlaiko jiems ištikimą auditoriją.
– Ar planuojate rengti Tvaraus teatro konferenciją ir kitais metais?
– Konferenciją organizuojame kas dvejus metus, tad kita turėtų vykti 2027-aisiais.
– Kaip, jūsų manymu, vystysis tvarumo diskusijos scenos menų kontekste per artimiausius 5 ar 10 metų?
– Manau, diskusijos tik intensyvės. Taivano kultūros ministerija per pastaruosius porą metų pradėjo keletą beveik nulinio anglies dioksido kiekio subsidijų programų, taip pat nuolat daugėja tvarumą skatinančių iniciatyvų.
– Ką patartumėte ar ko palinkėtumėte teatrams ir menininkams, siekiantiems teatrą kurti tvariau?
– Nepamirškime, kad menas yra vienas galingiausių būdų pasakoti istorijas ir skleisti idėjas. Kol suvokiame tvarumo svarbą, net ir maži veiksmai tampa dideliais pasiekimais.