– Festivalio įkvėpėju laikome kadaise Valdovų rūmuose dirbusį kompozitorių M.Scacchi, todėl reikšmingą koncertų programų dalį sudaro paties kompozitoriaus kūryba, amžininkų, mokytojų ir jo sekėjų muzika. Tačiau neapsiribojame siauru chronologiniu tarpsniu – stengiamės pristatyti įvairių laikotarpių muziką – nuo mistiškųjų viduramžių iki gražiausių vėlyvojo baroko programų. Šiame festivalyje jungtys driekiasi tarp Lietuvos, Lenkijos, Čekijos, Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos.
Pirmajame koncerte nuskambėjo vieno ryškiausių XVII a. operų kompozitoriaus Francesco Cavalli kūryba. Šiemet minime 350-ąsias jo mirties metines. Neįtikėtina, bet iki šiol Lietuvoje nebuvo nė vienos F. Cavalli skirtos koncertinės programos. Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, siekdamas užpildyti šią spragą, pristatė pažintinę šio kompozitoriaus programą, kurią sudarė fragmentai iš dešimties skirtingų F. Cavalli operų.
Kitą savaitę, kovo 12 d., senosios muzikos ansamblis „Šviesotamsa“ pristatys Karaliaučiaus universiteto absolvento Simono Dacho kūrybą ir poeziją. Klaipėdoje gimusiam poetui įamžinti Klaipėdoje pastatytas paminklas, tačiau turbūt retas senosios muzikos mėgėjas yra girdėjęs muziką, kuri parašyta pagal jo eiles. Karaliaučiaus katedros vargonininko ir kompozitoriaus Heinricho Alberto kūriniai, parašyti pagal poeto S.Dacho tekstus, skambės koncerte „(Ne)pažįstamas Simonas Dachas“.
V.Abramausko nuotr.
– Kasmet sulaukiame žinomų atlikėjų iš Lenkijos. Ar giliomis senosios muzikos tradicijomis galintys pasigirti Lietuvos kaimynai bus ir šiemet?
– Šiemet svečiai iš Lenkijos atveža spalvingą programą – kontratenoras Kacperas Szelążekas ir „Royal Baroque Ensemble“ atliks Antonio Vivaldi, Leonardo Vinci (ne dailininko, o kito kūrėjo – kompozitoriaus), Johanno Adolfo Hasse, Antonio Caldaros ir kitų autorių muziką. Koncertas yra bendras projektas su Lenkų institutu, kuris šiemet mini savo veiklos Lietuvoje trisdešimtmetį.
Meistriškumu ir konceptualia programa išskirtinį koncertą kovo 17-ąją rengia klavesinininkė Giedrė Lukšaitė-Mrázkova. Kai XVIII a. itin sparčiai vystėsi simfoninė, kamerinė ir klavišinė muzika, čekų kompozitoriai ne tik dalyvavo šiame procese, bet daugelis tapo jo lyderiais.
Josefas Antonínas Štĕpánas, Leopoldas Koželuhas, Jiřís Antonínas Benda, Janas Ladislavas Dusíkas – tai keturi čekų kūrėjai, darę įtaką muzikinio skonio metamorfozėms ir stiliui. Jie buvo vieni geriausių savos srities profesionalų ir mokė princeses bei būsimas valdoves, bičiuliavosi su įtakingomis asmenybėmis.
Beje, vienas kompozitorių viešėjo Lietuvoje bėgdamas iš Rusijos, kur buvo apkaltintas dalyvavimu suokalbyje prieš carienę Jekateriną. Lietuvoje J.L.Dusíkas tapo kunigaikščio Karolio Stanislovo Radvilos žmonos lektoriumi. Be to, šį vakarą dedikuosime ir muziejuje veikiančiai „Sugrįžtančio paveldo“ parodai.
– Kovą svarbiausias šventasis, kurį minime, yra Lietuvos globėjas šv.Kazimieras. Tačiau festivalio programoje ryškios ir kitos istorinės asmenybės?
– Taip, kovo 19 d. koncerte „Giullari di Dio“ minėsime šv.Pranciškaus Asyžiečio mirties 800-ąsias metines. Pasaulinio garso italų ansamblis „Micrologus“ pristatys labai įdomią ir smagią programą „Dievo juokdariai“.
Viduramžiais „laudomis“ vadintos giesmės buvo dvasinio atsinaujinimo simbolis, o patys pranciškonai save vadino Dievo juokdariais, siekdami suteikti džiaugsmo paprasta, visiems suprantama kalba. Koncerte pirmą kartą bus atliekama mokslinė šv.Pranciškaus „Saulės giesmės“ rekonstrukcija, pagrįsta naujausiais XII–XIII a. šaltinių tyrimais.
– Festivalio pabaigoje tradiciškai minime Senosios muzikos dieną. Kokį akcentą paruošėte baigiamajam festivalio vakarui?
– Festivalį vainikuos kovo 21 d. koncertas „Pro Laudibus“. Į Valdovų rūmus atvyksta gausus vokalinis ansamblis iš Italijos – „Cappella Musicale Corradiana“, kurio pasirodymas rengiamas kartu su M.Scacchi festivaliu Galėzėje. Tai simbolinis tiltas: rudenį atlikėjai šią programą atliko Italijoje, o dabar italų meistrai Vilniuje pristatys M.Scacchi ir jo amžininkų sakralinę muziką.
Šis koncertas, kurį tikimės transliuoti ir Euroradijo tinkle, taps iškilmingu dvyliktojo festivalio uždarymu, sujungiančiu dviejų valstybių istoriją ir tarptautinę partnerystę.
Susiję straipsniai
– Visi festivalio koncertai yra nemokami. Kaip pavyksta išlaikyti aukštą kokybę ir kartu užtikrinti renginių prieinamumą kiekvienam klausytojui?
– Tai muziejaus misija ir sąmoningas apsisprendimas. Didžiąją festivalio biudžeto dalį sudaro Valdovų rūmų muziejaus lėšos, tačiau šis kelias būtų kur kas sunkesnis, jei neturėtume partnerių.
Esame dėkingi Italijos, Čekijos, Lenkijos ir Ispanijos ambasadoms bei kultūros institutams – jų palaikymas mums yra ženklas, kad užsienio partneriai mato prasmę puoselėjant bendrą Europos kultūros paveldą. Šis glaudus bendradarbiavimas leidžia mums pakviesti aukščiausio lygio atlikėjus, išlaikant koncertus atvirus visuomenei.
– Ar nemokami renginiai padeda „užsiauginti“ savo klausytoją? Kaip manote, ar senosios muzikos publika Lietuvoje dar vis formuojasi?
– Norime, kad senąją muziką pažintų kuo daugiau žmonių. Mūsų jauniausiems lankytojams skiriame edukacines muzikines programas kasmet vykstančiame edukaciniame Šv.Cecilijos festivalyje – auginame būsimą profesionalųjį klausytoją. Senosios muzikos bendruomenė Lietuvoje vis brandesnė, o Valdovų rūmų muziejus ir toliau tiesia kelius įvairioms kartoms atrasti Renesanso ir baroko muzikos grožį.