Tarp buvimo ir nebuvimo: Šeiko šokio teatras pristato tarptautinę premjerą „Superthing“

Spektaklio choreografų duetas Annamari Keskinen ir Ryan Mason iš Helsinkyje įsikūrusios šokio kompanijos „Thar Be Dragons“, kuri yra tapusi jų bendrų ir individualių kūrinių platforma. Šio dueto darbai pasižymi savitu fiziniu tyrimu ir vizualiai stipriais, kone kinematografiškais sceniniais pasauliais. Kūrybinė dueto veikla apima tiek site-specific projektus, tiek didelės apimties sceninius darbus, kurie pristatyti įvairiose Europos ir Šiaurės Amerikos scenos menų institucijose, o jų darbai sulaukia itin palankaus kritikų vertinimo.

Vienoje scenoje spektaklyje susitinka išskirtinė Lietuvos ir tarptautinių šokėjų komanda – menininkai, kurie iki šiol kartu nėra šokę. Tarp jų – Šeiko šokio teatro meno vadovė ir choreografė Agnija Šeiko, ilgametis Lietuvos šiuolaikinio šokio lauko kūrėjas, pedagogas ir atlikėjas Mantas Stabačinskas, šokio atlikėja ir pedagogė Giedrė Kirkilė, taip pat choreografas ir atlikėjas Andrius Katinas, tarpdisciplininė kūrėja, choreografė Erika Vizbaraitė bei suomių šokėjas Taneli Törmä ir pats šio darbo choreografas Ryan Mason. Skirtingos patirtys ir meninės kalbos čia susijungia į gyvą, nuolat kintančią sceninę efemerišką patirtį. 

Šokio spektaklio „Superthing“ choreografai šį kūrinį pradėjo nuo esminio klausimo: „Kas lieka, kai kažkas išnyksta? Ar pati nebuvimo būsena gali užpildyti erdvę, ją įkrauti ar suteikti jai prasmę?“ – pasakoja Annamari ir Ryan. Šie klausimai išplėtė spektaklio temą už fizinio buvimo ribų – į subtilias būsenas, kai žmogus yra čia, bet kartu ir kitur: sapnuoja, išgyvena traumą ar pasineria į vidinius peizažus. „Tokiose būsenose žmogus gali būti šalia mūsų, bet kartu ir kitur. Tai, ko nėra, tampa beveik apčiuopiama ir formuoja bendrą atmosferą“, – teigia choreografai.

„Superthing“ tyrinėja „tarp“ būseną – tarp žmonių, tarp istorijų, tarp laiko. Pasak kūrėjų, ši būsena gali būti ir sudėtinga, ir transformuojanti. „Tai gali sukelti egzistencinę krizę – susidūrimą su neapibrėžtumu ar netektimi. Tačiau tuo pačiu ši erdvė atveria galimybę pertvarkyti santykius su savimi ir kitais, atrasti naujas prasmes“, – sako Annamari ir Ryan. Būtent šis neapibrėžtumas tampa kūrybine energija, leidžiančia spektakliui vystytis netikėtomis kryptimis.

Spektaklis gimė kūrybinių rezidencijų metu, kurios vyko Nidoje, Klaipėdoje, Vilniuje bei Suomijos Kuopijo mieste. Skirtingos vietos, kultūriniai kontekstai ir aplinkos tapo neatsiejama kūrybos dalimi. „Mūsų kūryba vyksta dialoge tarp to, kas yra mumyse, ir to, kas yra aplinkoje. Vietos, kuriose dirbome – jų atmosfera, žmonės, net oras – neišvengiamai formavo kūrinį“, – sako kūrėjai. 

Kūrybinis procesas balansavo tarp lėtumo ir intensyvumo. „Buvo ir kontempliatyvių akimirkų, ir chaotiškų, intensyvių bei emocionalių etapų. Kartais tai priminė nuolatinį eksperimentavimą, kurį apibūdinome fraze – „išsiaiškinti chaosą“, – dalijasi choreografai.

„Superthing“ nėra pasakojimas su aiškia išvada – tai patirtis, kviečianti žiūrovą būti joje. „Norėtume, kad žiūrovai išeitų su jausmu ar klausimu, o ne su viena aiškia mintimi. Mums svarbu sukurti erdvę, kurioje kiekvienas galėtų rasti savo prasmes“, – sako choreografai. Spektaklio judesio esmė – nuolatinė kaita, svyravimas tarp būsenų, sustojimas tylos akimirkoje.

„Superthing“ – Lietuvos ir Suomijos koprodukcija, jungianti šokį, garso meną ir scenografiją į daugiasluoksnę patirtį. Scenoje pasirodys: Agnija Šeiko, Giedrė Kirkilė, Mantas Stabačinskas, Andrius Katinas, Erika Vizbaraitė, Taneli Törmä ir Ryan Mason. Garso dizainą kuria Timo Tikka, scenografiją – Sigita Šimkūnaitė, kostiumus – Sandra Straukaitė.