„O. Balakauskas yra vienas iš nedaugelio šiuolaikinių kompozitorių, ambicingai plėtojusių savo originalią muzikos sistemą“, – teigė sąjunga.
Jonas Osvaldas Balakauskas gimė 1937 m. gruodžio 19 d. Miliūnų k., Ukmergės rajone. Mokėsi Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos fakultete (1957–1961 m.), Kijevo konservatorijoje, Boriso Liatošinskio klasėje studijavo kompoziciją (1964–1969 m.).
Buvo Sajūdžio tarybos narys (1988–1992 m.), Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, (reziduojantis Paryžiuje (1992–1994 m.), Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros vedėjas (1988–1992 ir 1994–2006 m.).
Susiję straipsniai
O. Balakauskas 1988–1992 ir 1994–2006 m. vadovavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedrai.
Kompozitorius apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, taip pat Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
O. Balakausko muzika skamba įvairiuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.
O.Balakauskas buvo vienas nedaugelio šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, ambicingai plėtojusių originalią muzikos komponavimo sistemą. Kūrybinio kelio pradžioje studijuodamas Kijeve, bendravo su avangardistines idėjas puoselėjančiais Ukrainos kompozitoriais, susižavėjo K. Stockhauseno, P. Boulezo, J. Xenakio ir ypač A. Weberno bei O. Messiaeno kūryba.
O.Balakausko kompozicinei technikai būdingos 2 kryptys. Iš vienos pusės technika plėtojama per specifinį serializmą, kai serija reguliuoja transpoziciją. Transpozicijos objektais gali tapti garsų grupė, akordas, akordų grupė, tam tikros dermės ar net jau sukomponuotos (stilistiškai atpažįstamos) muzikos fragmentas. Iš kitos pusės – per naująją diatoniką, eksploatuojant 8, 9, 10 ir 11 garsų diatonines sistemas ir jų vidinę struktūrą. Ši sistema išplėtota teorinėje O.Balakausko studijoje „Dodekatonika“ (I dalis buvo išleista Krokuvos muzikos akademijoje).
Naująja harmonija (dažniausiai besiremianti oktatotiniais ir eneatoniniais modeliais) kuriamas ypatingas, intriguojantis garsinis „klimatas“, atpažįstamas kaip „Balakausko tonalumas“. Griežtai organizuota garso aukščio sfera yra derinama su ritmo sistemomis, kildinamomis iš Blacherio teorijų.