Klasikinio baleto magija sugrįžta į LNOBT sceną: laukia įspūdinga „Pakitos“ premjera

„Baletas „Pakita“ – jau paskutinė LNOBT sezono, dedikuoto Lietuvos baleto 100-mečiui, didžioji premjera. Tai pastatymas, kuris baleto artistams – tarsi meistriškumo egzaminas, nes M.Legris choreografija – tai visų pirma kokybė ir preciziškumas. Nepaprastai džiaugiuosi, kad mūsų trupė šį meistriškumo egzaminą garbingai išlaikė. Tikiu, kad „Pakita“ teatro repertuare gyvuos labai ilgai“, – sakė LNOBT generalinė direktorė Laima Vilimienė.

Premjeros choreografas M.Legris, buvęs ilgametis Paryžiaus nacionalinės operos baleto trupės primarijus, dar 2018 m. iš Vienos valstybinės operos į LNOBT perkėlė savąjį „Korsarą“. O štai „Pakita“ – pirmasis klasikinis baletas, M.Legris sukurtas specialiai Lietuvos trupei.

„Visų pirma „Pakita“ yra istorinis baletas, kurio imtis kiekvienam choreografui be galo įdomu. Mano pažintis su šiuo baletu prasidėjo iš šokėjo pozicijos, nes pačiam teko atlikti Liusjeno vaidmenį choreografo Pierre‘o Lacotte‘o pastatyme. Kai esi stipriai įsigilinęs į kito versiją, sukurti ką nors nauja ir savita sudėtinga. Tačiau man padėjo puikūs bendražygiai: muzikos vadovė Marija Seleckaja bei scenografijos ir kostiumų dailininkas Jeanas Marcas Puissant‘as, patys anksčiau šokę baletą ir išsaugoję savyje šokio geną“, – teigė M.Legris.

Choreografas pastebi, kad dauguma baleto gerbėjų, kalbėdami apie „Pakitą“, visų pirma galvoja apie Grand pas classique – finalinį šio baleto solistų pasirodymą.

„O visa „Pakita“ nėra dažnai statoma, nors šiame balete pulsuoja ir grožis, ir aistra, ir tiesiog gyvybingas šokis, kuris turėtų sužavėti publiką. Šalia puikių LNOBT baleto solistų spektakliuose dalyvaus ir 24 jaunieji šokėjai iš Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos“, – pabrėžė premjeros choreografas.

„Pakitos“ veiksmas vyksta devynioliktojo amžiaus vidurio Sevilijoje. Tuo metu Ispaniją valdė karalienė Izabelė II. Tapti karaliene jai padėjo karaliaus Ferdinando VII, jos tėvo, pakeistas įstatymas. Tačiau tam pasipriešino karaliaus brolis Karolis V, ir Ispanija ilgam skilo į dvi nesutaikomas politines stovyklas: legalistus, palaikančius Izabelę II, ir karlistus, remiančius Karolį V.

Šių stovyklų rezgamų intrigų fone ir vyksta romantiška gražuolės šokėjos Pakitos ir prancūzų pulkininko Liusjeno pažinties istorija, prasidedanti iškilmingame Karalienės Izabelės II vardu pavadinto tilto atidarymo ceremonijoje. Minėtą tiltą regėsime ir baleto scenografijoje, kurią sukūrė prancūzų teatro dailininkas J.M. Puissant’as.

„Kalbant apie „Pakitos“ vizualiąją pusę, svarbu suprasti, kad balete vaizduojami įvykiai turi labai aiškią istorinę nuorodą – tilto Sevilijoje atidarymo iškilmes, kuriose dalyvavo Ispanijos karalienė Izabelė II ir Prancūzijos imperatorienė Eugenija. Tai leido mums labai kruopščiai sudėlioti baleto dizainą, nes buvo galima remtis devynioliktojo amžiaus vidurio istoriniais vizualiniais šaltiniais“, – teigė J.M.Puissant‘as, su choreografu M.Legris bendradarbiaujantis pirmą kartą.

Premjeros muzikos vadovė ir dirigentė M.Seleckaja, Anglijos nacionalinio baleto muzikos vadovė ir šios trupės simfoninio orkestro vyriausioji dirigentė, teigė, kad devynioliktasis amžius bus atspindėtas ir naujai perdėliotoje baleto partitūroje.

„Dabartinė „Pakitos“ partitūra sudaryta net iš šešių skirtingų kompozitorių muzikos. Kadangi jų kūrinių instrumentuotės skyrėsi, mums teko jas suvienodinti, priartinant prie itin tiršto ir intensyvaus Grand pas classique orkestrinio skambesio. Galiu patikinti, kad stengėmės tai padaryti išlaikydami kuo didžiausią pagarbą visiems muzikos autoriams“, – tvirtino dirigentė, anksčiau kaip baleto artistė pati ne kartą šokusi scenoje populiarųjį Grand pas classique.