Mozarto intrigos šiuolaikiniame pasaulyje: ką „Festivalyje X“ pasakos jaunieji choreografai?

Visi keturi nebe pirmą kartą dalyvauja „Kūrybinio impulso“ projekte, tad galime laukti įdomių ir brandžių pasirodymų. Šiemet choreografai interpretuos operos „Figaro vedybos“ motyvus – nuo prietarų ir pasaulio pabaigos nuojautos iki socialinių tinklų visuomenės kritikos.

„Mano pirminė idėja susiformavo daug anksčiau, nei sužinojome „Kūrybinio impulso“ temą. Ir, žinoma, buvo tam tikras šokas, nes mintyse vizualizuoji vieną pasaulį, o muzikiniai motyvai pradeda diktuoti kitokį tempą, kitokią nuotaiką... Tačiau „Figaro vedybos“ kalba plačiu temų spektru ir yra didžiulis vandenynas atradimams. Viena iš operos arijų pasirodė artima ir mano pasirinktai temai“, – kalbėjo E.Jakonis, kurio pasirodymui „En Dor“ muziką sukūrė kompozitorė Marija Paškevičiūtė.

„Prietaras. Šventumas, praradęs šaltinį. Kai ryšys nutrūksta, žmogus ima kalbėtis su ženklais. Ne todėl, kad jie turi galią, bet dėl to, kad tyla tampa nepakeliama. Simboliai ateina ne iš Pirmojo sodo, o iš žemės. Jie žada tvarką ten, kur jos seniai nebėra. Barbarina rauda ne dėl adatos. Už adatos laikomasi griūvant pasaulio tvarkai. En Dor – vieta, kur žmogus eina tuomet, kai neatsiliepia šventumas“, – tokiais žodžiais savo pasirodymą publikai pristatė Edvinas, kartu su balerina Gabriele Marčiukaityte pats ir atliksiantis kūrinį scenoje.

Baleto artistė I.Moss iš Švedijos nusprendė pažvelgti į žmogiškųjų jausmų verpetus su atlaidžia šypsena.

„Life could be dream“ – humoristinis šokio spektaklis. Jo įkvėpimo šaltinis – komiškumas, melas ir neištikimybė, kurių netrūksta „Figaro vedybose“. Gyvenimas galbūt ir galėtų būti sapnas, tačiau dažniausiai toks nėra.

Kūrinio centre – keturios poros, laimingai besiruošiančios vestuvėms, kol jų žvilgsniai pradeda klajoti... Tai lengvas šeštojo dešimtmečio nuotaikos spektaklis, sukurtas tam, kad žiūrovai nusišypsotų sužinoję porų slepiamas paslaptis. Tačiau galiausiai gyvenime viskas vienaip ar kitaip susiklosto“, – teigė I.Moss.

Aštuonis įsimylėjėlius jos nuotaikingoje kompozicijoje įkūnija baleto trupės artistai Gabrielė Dukel, G.Marčiukaitytė, Smiltė Mazūraitė, Haruka Ohno, Andrea Canei, Victor Coffy, Imanol Sastre ir Dino Staković.

J.Kerteniui kūrinio „Temsta“ idėją padiktavo repertuarinis LNOBT baleto spektaklis „Čiurlionis“, kuriame praėjusį sezoną jis kaip šokėjas įkūnijo prie Čiurlionio personažo besiartinančią Mirtį.

„Šiame spektaklyje yra Čiurlionio išprotėjimo scena, kur visiškoje tamsoje virš jo lovos šviečia lempa. Repetuodamas pagalvojau, kad tai gera idėja. Pradėjau mąstyti, o kas mums asocijuojasi su lempa? Pirma mintis buvo, kad prie lempos naktį dažniausiai renkasi drugeliai ir vabzdžiai.

Ir man tai tiko, nes nemėgstu dekoracijų ir nenorėjau, kad mano pastatyme šokėjai veiktų kaip žmonės –vaikinų ir merginų grupė. Todėl šiame spektaklyje merginos bus vargšai naktiniai drugeliai, o vaikinai – pasipūtę turtingi vabalai. Tuo pačiu atskleisime ir socialinių klasių temą“, – pasakojo J.Kertenis.

Jo kompozicijoje šoks S.Mazūraitė, Vilija Montrimaitė, H.Ohno, Saulė Stanytė, Nora Straukaitė, A.Canei, Arata Yamamoto, Kosei Yamatani, I.Sastre ir D.Staković.

Socialinės kritikos tema inspiravo M.Roca Cruz, į Vilnių atvykusią iš Ispanijos. Choreografinėje miniatiūroje  „society.exe“ W.A.Mozarto operoje pristatomą socialinę kritiką ji siekusi perteikti per šiuolaikinės visuomenės prizmę.

„Tad pagrindiniai operos personažai čia virsta šiuolaikiniais archetipais, besiblaškančiais įvaizdžio, įtakos, galios ir nuolatinio savęs demonstravimo pasaulyje. Kaip W.A.Mozartas atskleidė XVIII amžiaus veidmainystę ir socialines struktūras, taip „society.exe“ atspindi prieštaravimus, obsesijas ir nematomus tinklus, formuojančius šiuolaikinį gyvenimą. Po kruopščiai sukurtomis tapatybėmis atpažįstami žmogiškieji troškimai.

Klausimas, kiek mes visuomenėje būname tikri, o kiek atliekame išmoktą vaidmenį, išlieka toks pat aktualus, kaip ir W.A.Mozarto laikais – pasikeitė tik sistema“, – pabrėžė M.Roca Cruz, kurios miniatiūroje puikiai dera elegancija, humoras ir diskomfortas.

Jos idėją scenoje įkūnys baleto šokėjai G.Dukel, Saulė Jauniškytė, I.Moss, Ieva Športiuk, S.Stanytė, A.Canei, Lorenzo Epifani, A.Yamamoto ir D.Staković.

Birželio 27-ąją LNOBT vyksiantis „Festivalis X“ – platforma jaunajai kūrėjų kartai, kurioje  randasi  naujos teatro formos, idėjos ir vardai. Festivalio pavadinime esanti raidė X reiškia nežinomąjį – tai, kas dar neatrasta, bet netrukus taps matoma. Čia susitinka operos ir baleto žanrai, elektroninė muzika, kultūrinės diskusijos, šiuolaikiniai performansai ir meninės instaliacijos.

„Festivalis X“ – tai erdvė atrasti ir būti atrastiems. Tai scena naujai teatro kartai, o publikai – galimybė pirmiesiems išvysti naujus vardus ir pajusti teatro ateities sroves.