Skambėjo du koncertai smuikui. XVII–XVIII a. italų baroko muzikai atstovavo Antonio Vivaldi – kūrinys „La Tempesta di Mare“ („Audra jūroje“), jo tautiečio Niccolò Paganini Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3 E-dur – didelės apimties, itin virtuoziškas kūrinys. Po N. Paganini mirties 1840-aisiais nebuvo atliekamas daugiau kaip šimtmetį, kol iš naujo atrastas XX a. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. Antroje koncerto dalyje skambėjo 1788 m. Wolfgango Amadeus Mozarto populiarioji Simfonija Nr. 40 g-moll. Muzikiniai vaizdai ne veltui lyginami su J. W. Goethe’s romanu „Jaunojo Verterio kančios“ (1774). Abu kūriniai perteikia padidėjusį emocinį jautrumą, būdingą to meto asmenybei, pasinėrusiai į „Audros ir veržimosi“ judėjimą.
Publika ypač aistringai sutiko N. Paganinį Koncertą ir jo solistą Sergejų Krylovą. Jį lydėjo ilgos ovacijos, daugybė nusilenkimų ir susižavėjimo šūksnių.