– Ar svarbu, kad statistikai suskaičiuotų užsienyje gyvenančius lietuvius? – „Lietuvos rytas” paklausė naujosios PLB valdybos pirmininkės 68 metų Danguolės Navickienės, gyvenančios Los Andžele (JAV).
– Manau, tokia informacija svarbi Lietuvai siekiant išlaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais tautiečiais, kurie galbūt tėvynę paliko ne visam laikui ir turi ketinimų į ją sugrįžti. Jeigu jie matys, kad kam nors Lietuvoje rūpi, kad jiems rodomas dėmesys, tai galėtų būti motyvas išlaikyti ryšį ir net sugrįžti.
Bet pastebiu, kad nemažai naujai į JAV atvykusių mūsų tautiečių pastaruoju metu vengia ryšių su Lietuva.
Girdžiu gatvėje kalbant lietuviškai, žinau, kad tame mieste telkiasi didelė atvykėlių iš Lietuvos grupė, bet jie kažkodėl vengia įsitraukti į bendruomenės veiklą.
Mielai juos priimtume į savo parapiją, bet jie to nenori ir stengiasi likti nuošalyje. Tokie užsienyje gyvenantys lietuviai greičiausiai ir nepateks į statistiką.
– Pasaulio lietuvių bendruomenės seimas dar kartą paragino šalies valdžią spręsti dėl dvigubos pilietybės.
– Tai labai opus ir komplikuotas klausimas. Dėl pilietybės kilusi painiava apsunkina nemažos dalies užsienio lietuvių gyvenimą.
Bet aš nemanau, kad siūlomas kelias spręsti problemą referendumu yra teisingas.
– Konstitucinis teismas išaiškino, kad įteisinti dvigubą pilietybę galima tik keičiant Konstituciją.
– Sutinku, kad labai griežtai laikantis Konstitucijos dviguba pilietybė negalima. Vis dėlto esu įsitikinusi, kad jeigu yra politinė valia, galima surasti išeitį.
Manau, reikėtų vėl paimti Pilietybės įstatymą ir jį atidžiai išnagrinėti. Pincetu išravėjus visus jame paliktus prieštaravimus, jį dar kartą perrašius, galima viską sudėlioti taip, kad būtų patenkintos visos pusės.
– PLB valdybai vadovavusi Regina Narušienė užsienio lietuvius paragino balsuojant per Seimo rinkimus įvertinti politikų požiūrį ir nebalsuoti už tuos, kurie nepritarė dvigubai pilietybei.
Ar taip pavyktų pakeisti situaciją?
– Mums Amerikoje panašiomis akcijomis kartais pasisekdavo padaryti gana daug. Susivieniję tapdavome stipria politine jėga – į ją JAV valdžia būdavo priversta atkreipti dėmesį.
Kita vertus, užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai balsuoja tik vienoje rinkimų apygardoje.
– Kokios kitos problemos, be pilietybės, dar aktualios išeiviams?
– Išlaikyti lietuvybę. Dabar tai padaryti vis sunkiau.
Pasaulis greitėja, todėl natūralu, kad ir nutautėjimas vyksta kur kas greičiau.
– Daugelis į PLB valdybą išrinktų narių tarsi kratėsi jai vadovauti.
Kaip atsitiko, kad valdybos pirmininke tapote jūs?
– Išgirdau daug įvairių motyvų, apie kai kuriuos nebūtų kuklu ir kalbėti. Bet nesu sena pensininkė, turiu daug energijos ir meilės Lietuvai.
Valdybos nariai mane įtikino, kad galėsiu vadovauti ir ką nors naudinga nuveikti.
Trauktis nebuvo kaip. Pati esu nustebusi, kad sutikau.
Vis dėlto mano patirtis dalyvaujant lietuvių bendruomenės veikloje gali būti naudinga. Turiu daug žinių apie kitų bendruomenių veiklą, suvokiu jų svarbą. Rinkdami mane valdybos nariai sakė, kad esu protinga, elegantiška ir galiu būti gera PLB advokatė.
– Kokia jūsų profesija ir kaip atsidūrėte JAV?
– Esu matematikė ir daugelį metų dirbau inžiniere karinių lėktuvų pramonėje. Man buvo patikėta rūpintis, kad nestrigtų orlaiviuose esanti elektronika, kad su jais būtų geras ryšys.
Gimiau Lazdijuose, bet tėvai 1944 metais, kai buvau vos vienerių, nusprendė bėgti į Vakarus.
Priešingu atveju būtų atsidūrę Sibire. Nors pirmą kartą į Lietuvą grįžau tik 1992 metais, išsaugojau lietuvybę.
Labai džiaugiuosi, kad meilę savo tėvynei pavyko perduoti ir dviem savo vaikams bei dviem podukroms. Du jauniausi mūsų vaikai Dalia ir Tadas 1993 metais persikėlė gyventi į Lietuvą, čia sukūrė šeimas.
Lietuvoje gyvenantis sūnus iš pirmosios santuokos Tadas Vizgirda ilgą laiką buvo bendrovės „Baltic Air” viceprezidentas, šiuo metu vadovauja „Astra Zeneca” atstovybei.