Kita vertus, būrelių pasirinkimas Vilniuje liūdinti neturėtų net išrankiausių tėvų – jei pageidaujate, jūsų atžala gali lankyti fechtavimo, bridžo, kinematografijos ar karoliukų vėrimo būrelį. Svarbiausia – turėti pinigų ir noro tenkinti bręstančios asmenybės užgaidas.
Tėvai pasiruošę mokėti
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, pernai daugiausia vaikų neformaliojo švietimo įstaigose rinkosi sporto (33 tūkst. vaikų), muzikos (32,5 tūkst. vaikų) bei dailės (13 tūkst. vaikų) būrelius. Nemažai vaikų lanko choreografiją (8 tūkst. vaikų), nepopuliariausi – informacinių technologijų krypties būreliai. Pernai juos lankė tik 410 vaikų.
Būreliai privačiose ugdymo įstaigose per mėnesį gali kainuoti apie 200 Lt. Savivaldybės finansuojamose įstaigose - 20–50 Lt.
Vieną gausiausių būrelių pasirinkimą siūlantis Lietuvos vaikų ir jaunimo centras, nors ir valstybės finansuojamas, kainomis nenusileidžia privatininkams - priklausomai nuo būrelio, kainos svyruoja nuo 70 iki 165 Lt.
Tarkim, stalo teniso pamokos čia kainuoja 85 Lt per mėnesį, baleto žingsnelių jūsų atžala mokysis už 95 Lt, šachmatų būrelį lankys už 70 Lt, Rytų kovos menų pamokos kainuos 110 Lt.
Šokiai Editos Daniūtės šokių studijoje kainuoja nuo 50 iki 200 Lt, o pamokos cirko studijoje „Šypsena“ - vos 50 Lt, užsiėmimai „Skalvijos“ kino akademijoje - 100-150 Lt.
Kita vertus, už kokybišką vaiko lavinimą tėvai yra pasiruošę mokėti. Tai liudija faktas, kad vietų paklausiuose būreliuose nelieka jau vasarą. Net susitraukus šeimos biudžetui tėvai stengėsi lavinti atžalas ir biudžetą mokamiems būreliams apkarpyti nebent kraštutiniu atveju. Tėvai yra linkę mokėti daugiau, jei užsiėmimai vyksta netoli namų, mat taip sutaupoma ir laiko, ir pinigų.
Plaukimas - populiarus
Lietuvos vaikų ir jaunimo centro rinkodaros skyriaus vadovė Asta Grabliauskienė skaičiuoja, kad šį sezoną įstaigoje siūlomos 475 veiklos. Didesnė dalis jų – įvairių sporto šakų būreliai.
„Pati populiariausia – mokymas taisyklingai plaukti visais stiliais, povandeninis plaukimas ir šuoliai į vandenį. Kita labai populiari veika – įvairiausių stilių šokiai“, - tendencijas apibūdina A. Grabliauskienė ir priduria, kad vaikų netrūksta ir dainavimo studijose.
Būrelio pasirinkimą, anot pašnekovės, visų pirma, lemia vaiko norai: „Ir su tėveliais kalbamės, kad rinkdami vaikui būrelį visų pirma įsiklausytų į tai, ko nori vaikas. Nes tik tada, kai vaikui ta veikla patinka, jis tobulės, pasieks puikių rezultatų.“
Tai, ar vaikui patiks nauja veikla, nulemti gali ir būrelio vadovo asmenybė.
„Įdomus, vaikams autoritetu tapti ir juos sudominti galintis vadovas pritrauks vaikus ir į pačią tradiciškiausią veiklą. O jei vadovas turi mažiau patirties, jis sunkiai į savo veiklą pritrauks vaikų“, - pasakoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centro atstovė.
Aktyviausi - pradinukai
Ne vienerius metus internete veikiančio projekto „Asfaltovaikai.lt“ vadovo Andriaus Šilovo duomenimis, Lietuvoje priskaičiuojamos maždaug 250 būrelių krypčių.
Specializuotame skelbimų portale visi norintys gali talpinti informaciją apie vaikų ir jaunimo užklasinę veiklą, o tėvai ar patys moksleiviai – ieškoti sau tinkamiausios neformalaus ugdymo formos.
„Daug vaikų ir jaunimo po pamokų ar studijų leidžia laiką gatvėse arba prie televizoriaus ekrano ir kompiuterio. Mes siekiame, kad visi atrastų pasaulį, kuriame yra kur kas daugiau įdomesnių veiklų“, - tikina A. Šilovas.
Būrelių pasirinkimas didžiuosiuose Lietuvos miestuose – nemenkas. Tiesa, reikėtų atsižvelgti į vaikų pomėgius, finansines galimybes ir netgi gyvenamąją vietą.
Vyro teigimu, dažniausiai svetainėje ieškoma šokių, sporto ir menų būrelių. Šios tendencijos nekinta jau kurį laiką. Tad svarstyti, ar po Rūtos Meilutytės laimėjimo Londono olimpinėse žaidynėse padaugės norinčių lankyti plaukimą, yra bergždžias reikalas.
„Įvairios sporto šakos visuomet buvo populiarios. Šiuo atveju paklausa pasiūlos nešokdina. Jei yra tik vienas baseinas, antro turėti negalime. Kita vertus, jei pastebima, kad viena ar kita veikla tampa populiari, galima tikėtis, kad po metų ją siūlančių būrelių bus daugiau“, - dėsto „Asfaltovaikai.lt“ vadovas.
Aktyviausi būrelių lankytojai, anot A. Šilovo, - pradinių klasių moksleiviai. Šie neretai lanko 2-3 būrelius: „Kuo vaikas vyresnis, tuo mažiau dėmesio skiriama neformaliam ugdymui. 9-12 klausių moksleiviai lanko arba vieną būrelį, arba išvis jokio.“
Kas tinka mergaitėms, o kas – berniukams?
Vilnietė Rasa savo dvi atžalas – 10-metę Austėją ir 12-metį Luką – į būrelius pradėjo vesti, kai šie tik pradėjo lankyti mokyklą. Apsispręsti, kokia linkme pakreipti vaiką, nebuvo lengva. Juolab, Rasos vaikai rinkosi netradiciškai – mergaitė norėjo lankyti sporto būrelį, o berniuką labiau domino menai.
„Kai kurie vaikai, lankantys muzikos ar dailės mokyklas, neturi ne tik noro į jas eiti, bet ir gabumų joms. Pati kadaise priverstinai griežiau smuiku ir vaikams nelinkėčiau savo kailiu patirti to jausmo, kai dusyk per savaitę per jėgą esi vedamas į muzikos mokyklą. Tėvai nereagavo į mano nenorą muzikuoti. Muzikos mokyklą baigiau, bet jokiu būdu neversiu savo vaikų varstyti jos durų. Jei norės – prašom. Bet tik ne per jėgą“, - sako vilnietė.
Moteris tikina, kad būtina įvertinti vaiko pomėgius, jo ir savo galimybes, būrelio specifiką: „Siūlau būrelių neskirstyti į mergaitiškus ir berniukiškus. Juk tai – viso labo stereotipas. Jei panelė nori lankyti karatė, tegu tą ir daro. Nėra sunku, o ypač sostinėje, surasti karatė grupę merginoms. Jei vaikinas nori tapyti, kodėl gi ne?“
Moteris neslepia, kad užklasinė vaikų veikla ryja daug brangaus laiko, mat užsiėmimai vyksta toliau nuo namų. Kita vertus, svarsto pašnekovė, pasirinkę mylimas veiklas vaikai mažiau laiko praleidžia dykaduoniaudami.
„Šiuo metu dukra lanko krepšinio pamokas, kartą per savaitę nuvežu ją į baseiną. Sūnus šiemet pasirinko dizaino būrelį. Abiejų užsiėmimai vyksta tomis pačiomis dienomis, tad neprivalome plėšytis norėdami visur spėti“, - pasakoja vilnietė.
Moteris skaičiuoja, kad neformaliam vaikų ugdymui išleidžia vidutiniškai 500 Lt per mėnesį: „Kartais suma būna didesnė, mat tenka įsigyti naujus sportbačius arba piešimo reikmenų.“
Pasirinkimą lemia pomėgiai
Rinkdamiesi būrelį visų pirma atsižvelkite į savo vaiko norus. Jei vaikas dega aistra daryti viena arba kita, reiškia, šios veiklos jam ir reikia. Vargu ar užkrėsite vaiką aistra kažkam, kas atrodo aktualu jums patiems. Jeigu jūs visada norėjote mokėti skambinti gitara, bet tėvai nesuteikė jums šios galimybės, dar nereiškia, kad valdyti šį muzikos instrumentą turėtų mokytis ir jūsų vaikas.
Išsirinkę norimą būrelį atsižvelkite ir į tai, ar galėsite tam skirti laiko ir dėmesio. Būrelį lankys vaikas, tačiau jūsų pareigos nesibaigs atžalos nuvedimu į užsiėmimą. Būrelį tam tikra prasme lankysite ir jūs, mat turėsite domėtis, ką ten veikia jūsų vaikas, kokiu būdu galima papildomai lavinti jo įgyjamus įgūdžius.
Būreliai turi džiuginti - ir jus, ir jūsų vaikus. Tai – ne pareiga, o sąmoningas sprendimas suteikti vaikui galimybę po pamokų daryti tai, ko jis trokšta. Jei vienas būrelis nepasiteisint, bandykite kitą. Jų pasirinkimas nemenkas, todėl po kelių bandymų atrasite vietą, kurioje vaikas jausis it namie.
