Antradienį išplatintame laiške visuomenininkai pažymi, kad mokslinių tyrimų rezultatai rodo, jog tik 3–5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų.
„Be to, tyrimai patvirtina, kad beveik tris kartus dažniau, negu
likusi visuomenės dalis, ši socialinė grupė tampa nusikaltimų
aukomis“, - sakoma laiške.
Šį laiką nevyriausybinės organizacijos išplatino po
praėjusią savaitę įvykusios tragedijos Telšių rajone, kai buvo
nužudyta septynmetė mergaitė. Šiuo nusikaltimu įtariama psichikos
sutrikimų turinti moteris.
„Tragiškų ir sunkiai suvokiamų įvykių fone visuomenė
dažniausiai ieško paaiškinimų, kaip ir kodėl tai galėjo
atsitikti. Tokiu paaiškinimu didžiajai visuomenės daliai tapo
faktas, kad nužudymu įtariamai moteriai yra diagnozuotas psichikos
sutrikimas . Esame įsitikinę, kad eskaluojant įtariamosios
diagnozę kaip vienintelį aiškų nusikaltimo motyvą, skatinami
neadekvatūs stereotipai, susiję su psichikos sveikatos problemomis
bei smarkiai prisidedama prie sutrikusios psichikos asmenų stigmos
ir diskriminacijos Lietuvoje“, - dėstoma laiške.
Laiške, kurį pasirašė viešosios įstaigos „Globali iniciatyva
psichiatrijoje“ direktorė Karilė Levickaitė, Lietuvos neįgaliųjų
forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė, Lietuvos psichikos negalios
žmonių bendrijos „Giedra“ vadovas Giedrius Sadzevičius, Lietuvos
psichologų sąjungos prezidentas Evaldas Kazlauskas ir Lietuvos
sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas
Nikžentaitis, primenama, kad psichikos sutrikimų turintys asmenys
gali sėkmingai funkcionuoti visuomenėje, jeigu jie gauna
psichosocialines paslaugas bendruomenėje: socialinio darbuotojo,
psichologo konsultacijas, paramą buityje, apsaugoto būsto paslaugas,
dalyvauja socialinių įgūdžių ugdymo, priešdarbinės
reabilitacijos programose.
Visuomenininkai siūlo užuot skatinus griežtinti psichikos
sveikatos sutrikimų turinčių asmenų priežiūrą atkreipti
dėmesį, kad šiandien Lietuvoje bendruomeninės psichosocialinės
paslaugos yra neišvystytos, todėl minėtos visuomenės grupės
integracija visuomenėje yra neužtikrinama. Jie pabrėžia, kad šiuo
metu Lietuvoje nėra įgyvendinami 2007 m. Seimo priimtos Psichikos
sveikatos strategijos pagrindiniai principai, numatantys
bendruomeninių psichosocialinių paslaugų vystymą asmenims,
turintiems psichikos sveikatos sutrikimų.
„Kviečiame susilaikyti nuo paviršutiniškų išankstinių
apibendrinimų bei vertinant šį tragišką įvykį suvokti platesnį
kontekstą ir pasvarstyti, kodėl iki šiol Lietuvoje atsisakoma
vykdyti tarptautines rekomendacijas ir nekuriamos civilizuotos
bendruomeninės paslaugos žmonėms su psichikos negalia“, - teigia
minėtų organizacijų vadovai.
Pažymima, kad žmonėms su psichikos negalia skirtų paslaugų
plėtra užtikrintų galimybę jiems oriai integruotis į visuomenę,
o kiekvienam piliečiui jaustis saugiai.