„Buvau tarp keturių sienų ir negalėjau padėti nei sau, nei kitiems. Mane ištiko šokas – negi reikės mirti kalėjime?” – prieš metus Lukiškių tardymo izoliatoriuje kilusį gaisrą Vilniaus apygardos administraciniame teisme (VAAT) prisiminė buvęs šios įstaigos gyventojas 34 metų Tomas Miliukas.
Iš Druskininkų kilęs vyras teisme bando įrodyti, kad kilus gaisrui Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai nebuvo pasiruošę suteikti pagalbos kamerose užrakintiems kaliniams.
Ieškinys – ne tik dėl gaisro
Iš aštuonių praėjusiais metais sausio 5-ąją dūmais apsinuodijusių kalinių jo būklė buvo sunkiausia.
Ligoninėje atgaivintas ir kelias savaites gydytas vyras iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo bando prisiteisti 70 tūkstančių litų.
Per gaisrą patirtą žalą jis įvertino 40 tūkstančių litų, dar 30 tūkstančių litų nuteistasis reikalauja už antisanitarines ir žmogaus orumą žeminančias gyvenimo sąlygas.
Praėjusių metų sausio 5-ąją, kai Lukiškių tardymo izoliatoriuje kilo gaisras, T. Miliukas tebelaukė teismo proceso pabaigos ir kameroje gyveno kartu su trimis kaltinamaisiais. Vienas jų ankstų rytą buvo išgabentas į teismą.
Pamoka – iš serialo
Stiprius raminamuosius vaistus vartojantį T. Miliuką netrukus pažadino kitas kameros draugas ir pasakė, kad veržiasi dūmai. Netrukus iš visų ketvirtojo aukšto kamerų pasigirdo garsus beldimas ir pagalbos šauksmai.
Kartu su kameros draugais pagalbos šaukėsi ir T. Miliukas. Teisme jis tvirtino, kad prie jų kameros durų niekas nebuvo net priėjęs. „Pro langą matėme, kad visi prižiūrėtojai būriavosi lauke, jie neturėjo apsaugos priemonių ir į vidų eiti negalėjo”, – prisimena nuteistasis.
Kaliniai išgirdo tik pareigūnų nurodymus atsidaryti langus. Tai mažai padėjo. Į kamerą patekęs oras dar labiau ėmė traukti dūmus iš ventiliacijos angų.
„Po pusvalandžio mes jau nebematėme net vienas kito”, – prisimena T.Miliukas. Tuomet kaliniai prisiminė išvakarėse žiūrėtą rusišką serialą apie koncentracijos stovyklą. Jame kaip tik rodė gaisrą.
Jie nusprendė elgtis taip pat, kaip filmo veikėjai – atsigulė ant grindų ir ant galvos užsidėjo drėgnus rankšluosčius.
Nubudo tik reanimacijoje
Kai jų kamerą atidarė ugniagesiai, vienas vyras jau buvo be sąmonės, T. Miliukas dar šiek tiek laikėsi ant kojų. Ugniagesiai už parankės jį nuvedė iki pirmojo aukšto, ir vyras prarado sąmonę.
Jo būklė nepagerėjo ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Komos būsenos T. Miliukas buvo nugabentas į Vilniaus universitetinę greitosios pagalbos ligoninę. Jis nubudo reanimacijoje.
T. Miliuką dvi dienas šioje įstaigoje gydę medikai diagnozavo stiprų apsinuodijimą gaisro dūmais. Vėliau beveik dvi savaites jis gulėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Teisme kalinys tikino, kad iš šios ligoninės jis buvo išleistas nevisiškai pasveikęs.
„Man neužteko jėgų laiptais su krepšiais užlipti į trečiąjį aukštą, o medikai rankoje pamiršo kateterį. Su juo po dviejų dienų buvau nuvežtas ir į teismą”, – pasakojo už ginklų bei sprogstamųjų medžiagų laikymą Belgijoje ir Lietuvoje teistas vyras.
Vis dar bijo uždusti
Pernai balandį nuosprendį išgirdęs T. Miliukas buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus.
Nuteistasis teigė, kad iki šiol jaučia gaisro pasekmes. „Naktimis blogai miegu. Prabudus atrodo, kad trūksta oro, noriu nusiplėšti drabužius ir bėgti į lauką”, – skundėsi T. Miliukas.