Amerikos lietuvių sielovadininkas iš Lemonto (Čikaga, JAV) popiežiaus sveikinimo kalbos klausėsi Vilniuje. Jis dešimčiai dienų grįžo į Lietuvą pristatyti naujos savo knygos.
Kunigo nenustebino popiežiumi išrinkto argentiniečio Jorge Bergoglio prašymas, kad minia jį palaimintų. A. Saulaitis ne kartą yra to prašęs vaikų, kuriuos lankė stovyklose, ar į pamaldas susirinkusių žmonių. Tai, anot jo, dvasininkams įprastas gestas.
- Kur stebėjote popiežiaus išrinkimą? - lrytas.lt paklausė kunigo A. Saulaičio.
- Kol visi laukė baltų dūmų, važiavau automobiliu. Kai sugrįžau į Vilnių, pamačiau, kaip jis išėjo į balkoną, išgirdau jo žodį. Man buvo gražu, kad tarp aikštėje susirinkusių žmonių buvo argentiniečių, rodė mojuojamas Argentinos vėliavas.
- Kaip vertinate popiežiaus prašymą jį palaiminti?
- Tai, kad jis paprašė palaiminimo, yra ženklas, kad čia nėra ta hierarchija kaip piramidė, bet kad visi esame keleiviai kelionėje į Dievą. Popiežiui ne mažiau kaip kitiems reikia Dievo palaimos. Ir žmonių, kad žmonės palydėtų malda.
Esu tai šimtą kartų daręs mišiose su vaikais. Peržegnoju visus vaikus stovykloje ar kur kitur, tada paprašau vaikų ar kitų dalyvaujančių peržegnoti kunigą.
Lietuvoje tai daroma. Visi susirinkę laimina ir kunigą. Popiežius iš Argentinos padarė, kaip daroma čia, Lietuvoje.
- Kaip vertinate, kad naujasis popiežius – jėzuitas?
- Džiugu. Pirmas jėzuitas popiežius. Nors man atrodo svarbiau, kad jis - iš Lotynų Amerikos. Po pusantro tūkstančio metų popiežius yra ne europietis. Bažnyčiai tai – naujas žingsnis į visuotinę Bažnyčią.
- Kodėl taip reikšminga, kad popiežius – ne europietis?
- Kiekvienas popiežius atsineša tai, ką jis paveldėjo. Sakykime, Jonas Paulius II buvo lenkas, jis niekada nebuvo gyvenęs demokratinėje šalyje. Jis buvo patyręs centralizuotą valdžią. Tai nuspalvino būdą, kaip jis valdė Bažnyčią.
Ateina žmogus iš Lotynų Amerikos. Argentinietis kardinolas Jorge Mario Bergoglio buvo Lotynų Amerikos jėzuitų provincijolų konferencijos pirmininkas, turi labai platų žvilgsnį į Lotynų Ameriką. Jis atneš savo supratimą, savo paveldą.
- Kokie yra Pietų Amerikos žmonės?
- Prieš daug metų 7 metus dirbau Brazilijoje. Sunku apibendrinti 20 valstybių ir dar daugiau kultūrų. Vis dėlto yra kai kas, ką apie tuos žmones galiu pasakyti. Nepaisant ekonominės jų padėties, jie yra linksmesni, socialūs, jiems labai svarbus bendravimas. Žmogiški ryšiai svarbiau už kokius popierinius ryšius, oficialius. Jie muzikalesni. Nors gal ne tiek, kiek lietuviai. Labiau myli ar mėgsta gyvenimą. Čia ne mokslinė studija, tik įspūdis.
Argentiniečiai panašūs į Čilės gyventojus. Jie paprastai yra labiau išsilavinę nei aplinkinių šalių žmonės. Argentinoje daug palikimo iš itališkos kultūros, šalies išvaizda itališka.
- Kuo jėzuitai išsiskiria iš kitų vienuolijų?
- Pagrindinis jėzuitų šūkis ar tema – rasti Dievą visur. Nėra tik maldingumas arba pamaldos, bet ir žvilgsnis į pasaulį, kad viskas Dievo iš meilės dovanota. Visur, bet kokiame darbe, esant bet kokioms sąlygoms, sunkumams galima rasti Dievo pirštą, atspaudą, pėdsaką.
Jėzuitai vadovaujasi patarimu „ką darai, daryk gerai“. Visose srityse jėzuitai stengiasi darbus atlikti iki galo. Tarkime, Lietuvoje 1569 metais tarp jėzuitų buvo menininkų, muzikų, filosofų, teologų, rašytojų, pamokslininkų, kalbininkų. Jų uždavinys buvo tai, ką jie daro, daryti gerai, ne bet kaip.
Ir, žinoma, mūsų uždavinys yra pritraukti kitus žmones. Priimti tuos, kurie nori pasitarnauti labiausiai vargstantiems žmonėms, kovoti už teisingumą.
- Ar ne keista, kad popiežiumi jėzuitas išrinktas tik dabar?
- Ir keista, ir ne. Niekas nesitikėjo, kad kada nors jėzuitas bus popiežius. Mūsų vienuolija yra įtakinga nuo senų laikų. Vienu metu, XVIII amžiaus pabaigoje, buvo uždrausta 40 metų, išliko tik vienoje Lietuvos dalyje.
Tarp Jono Pauliaus II ir jėzuitų ordino buvo kilusi įtampa. Jis atvykęs iš Lenkijos, ten buvo įtakingų žmonių, kurie manė, kad jėzuitai teologine ir sielovadine prasme yra nukrypę nuo tiesaus kelio, jis pakeitė jėzuitų vadovybę, paskyrė savo žmogų, irgi jėzuitą.
Vėliau jis suprato, kad viskas buvo tik kalbos, bažnytinė politika, siekiant suvaržyti veikliąją Bažnyčios dalį, kuri kažkam nepatiko. Žinoma, jis vėliau tai išsiaiškino, bet tokia yra dalis istorijos. Todėl nei jėzuitai veržėsi į popiežystę, nei jos tikėjosi.
- Kodėl buvo sunkiai tikėtina, kad jėzuitas taps popiežiumi?
- Amžinas klausimas apie vienuolijų kunigus ir „pasauliečius“ kunigus. Per istoriją buvo daugybė vyskupų benediktinų, dominikonų, tačiau tokios pareigos Bažnyčioje pirmiausia yra skiriamos kunigams, kurie nepriklauso jokiai vienuolijai. Vienuolijos dirba kitoje srityje.
Visada buvo ir yra jėzuitų vyskupų bei arkivyskupų. Paprastai misijų šalyse, sudėtinguose didmiesčių rajonuose arba ten, kur ypatingi uždaviniai, tada į atsakingas pareigas paskiriami jėzuitai.
Popiežius ar jo padėjėjai, skirdami vyskupus, ieško žmonių, kurie yra profesine prasme dvasingi. Net trečdalis ar daugiau Jono Pauliaus II paskirtų vyskupų buvo vienuolijų nariai. Galbūt jis manė, kad vyskupai ir visos vyskupijos dvasingumas bus tvirtesni, jei vyskupu bus paskirtas vienuolis kunigas.
- Ar ordinui vieno iš jūsų narių išrinkimas popiežiumi yra iššūkis?
- Ne, nėra. Mes pripratę prie įvairių tarnybų, kokios jos bebūtų. Popiežiaus pareigos nėra kunigaikščio ar karaliaus, tai tarnystė visuotinei Bažnyčiai. Jėzuitai yra visuotinė vienuolija, išsiplėtusi per visą pasaulį, nuo kalnų iki dykumų. Nenuostabu, kad popiežius – vienas iš mūsų.
Mes šypsodamiesi sakome, kad dabar visas Bažnyčios bėdas vers ant jėzuitų. Ką tas popiežius padarys, bus visų jėzuitų kaltė.
- Ką reiškia ketvirtasis jėzuitų įžadas nesiekti jokios bažnytinės karjeros?
- Šis pažadas siekia tuos laikus, kai vyskupai buvo kunigaikščiai ir turėjo dideles valdas, dvarus. Nesiekti valdžios mes pasižadame ne tiek dėl garbės, kiek dėl to, kad tai atitraukia nuo darbo su žmonėmis.
Mes nesiekiame jokių vadovaujančių pareigų Bažnyčioje, bet priimame jas, jei tokia proga pasitaiko. Pavyzdžiui, JAV lietuvių kilmės jėzuitas vadovavo visam darbui su pabėgėliais. Tai didžiulė atsakomybė. Tad jėzuitai nesikrato sudėtingų, vadovaujančių pareigų.
- Ar matėte ką nors grynai jėzuitiško pirmojoje popiežiaus kalboje?
- Tai buvo tik kelios akimirkos. Daugiau paaiškės iš darbų.
Jėzuitai stengiasi būti kaip normalūs žmonės. Ne hierarchai ar ponai, apsieiti kukliai. Viskas paaiškės per darbo metus.
Pokalbį su A. Saulaičiu ketvirtadienį, 17 val. 20 min., žiūrėkite per „Lietuvos ryto“ televiziją, laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
