Tokį sprendimą komitetas priėmė pirmadienį, skubos tvarka
svarstęs projektą.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas šiuo metu numato, kad
skerdimas yra apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant
kraują. Pataisomis būtų leista skersti ir prieš tai neapsvaigintą
maistinį gyvūną, laikantis tam tikrų metodų, kokių reikalauja
religinės apeigos.
Projektą pristatęs Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
Vytautas Gapšys teigė, kad Lietuvos verslininkai ieško naujų
rinkų, todėl prašo padaryti išimtį ir leisti religiniais
sumetimais skersti neapsvaigintus gyvulius. Jo teigimu, tokiu būdu
verslininkai galėtų mėsą eksportuoti į Izraelį, arabų šalis.
„Galima ginčytis dėl gyvūnų teisių, nesu gyvūnų kankintojų
pažiūrių, bet tūkstančius metų skerdžiami gyvuliai, tą dar
turbūt darysime dar tūkstančius metų“, - tvirtino „darbietis“.
Anot jo, įstatymai leidžia eksportuoti gyvus gyvulius, ir jokie
teisės aktai neapsaugo jų nuo nužudymo neapsvaiginus svetimuose
kraštuose.
Be to, pasak V.Gapšio, Europos Sąjungos teisė leidžia daryti
išimtis minėtu atveju, todėl Lietuva jomis ir turėtų pasinaudoti.
Tačiau Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos, nevyriausybinių
organizacijų atstovai tvirtino, kad siūlomas įstatymo pakeitimas
būtų žingsnis atgal, jo ekonominė nauda abejotina, o gyvūnų
teisių apsauga yra svarbi sritis, žiaurus elgesys su gyvūnais
neleistinas.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva taip uoliai saugo gyvūnų teises, bet
yra tam tikri valstybės ir žmonių interesai. Pripažįstu, kad
teikiu projektą, žiūrėdamas į žmones, į darbo vietas. Jeigu
būtų kitos ekonominės sąlygos, to nesakyčiau“, - tvirtino
V.Gapšys.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys socialdemokratas Arūnas
Dudėnas nuogąstavo, kad „darbiečių“ siūloma nuostata ilgainiui
gali atverti kelią ir gyvūnus naudoti religinėms apeigoms.
„Jokia kita religija nevykdytų mūsų religinių reikalavimų,
garantuoju. Verslui veiklos yra labai plačiai, tik dirbti reikia“, -
kolegos argumentus atmetė kitas socialdemokratas Gintautas
Mikolaitis.
Anot jo, Lietuvoje ir taip daug žiaurumo, o siūloma įstatymo
pataisa dar labiau prie to prisidėtų.
„Lietuvoje tiek žiaurumo, kad vaikai gyvam šuniukui akis bado“,
- sakė jis.
G.Mikolaičio tvirtinimu, jau dabar skerdyklose dirbantys žmonės
namo „parneša mirties energiją“.
Linas Balsys savo ruožtu teigė, kad išimtį skerdžiamiems
gyvuliams taiko tos Europos šalys, kur gyvena didelės musulmonų,
žydų bendruomenės.
„Jei Kinijoje padidėtų šunienos paklausa, negi leistume
Lietuvoje atsirasti tokioms fermoms? Yra dalykai, matuojami sveika
samprata ir sveika pasaulėžiūra“, - sakė liberalas Petras
Auštrevičius.
Spalio 15 dieną Seimas po pateikimo pritarė Gyvūnų gerovės ir
apsaugos įstatymo pataisų projektui, kurios leistų dėl religinių
įsitikinimų gyvūnus maistui skersti prieš tai jų neapsvaiginus.
Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra
įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo sausio 1 dienos
buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje. Šios šalies Konstitucinis
Teismas nutarė, kad tokia praktika nesuderinama su gyvūnų teisių
įstatymų.
Izraelis tuomet pareiškė, kad toks sprendimas yra nepriimtinas
ir tapo „smūgiu“ žydų tradicijai.