„Aš nesuprantu prokuratūros veiksmų. Vakar pareiškę, kad žino,
kas nutekino slaptą informaciją, jie delsia pareikšti įtarimus. Čia
yra tyčinis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Matyt taip
siekiama palaukti, kol Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija
pasakys, kad pažymos slaptumo grifas buvo uždėtas nepagrįstai, taip
bus lengviau perkvalifikuoti nusikaltimą į lengvesnį“, - sakė A.Paulauskas.
Pasak komiteto pirmininko, ėjusio generalinio prokuroro
pareigas, jeigu asmuo ikiteisminiame tyrime apklausiamas apie
nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jam turi būti
pareikšti įtarimai. Tai numato Baudžiamojo proceso kodekso 21
straipsnis.
„Matosi akivaizdus scenarijus, kaip siekiama pridengti tam
tikrus asmenis. Jeigu tyrimą vykdančios Specialiųjų tyrimų tarnybos
(STT) vadovai kelis kartus per savaitę yra kviečiami į Prezidentūrą
pasiaiškinti, tai, manau, apie skaidrią tyrimo eigą negalime ir
kalbėti. Tai greičiau yra politiniai žaidimai ir asmeniniai
interesai, į kuriuos įtrauktos visos teisėsaugos institucijos. Tad
vėl galima kelti klausimą, ar tikrai teisėsauga yra nepriklausoma,
kaip tai numato įstatymai?“, - klausimus kėlė A.Paulauskas.
Ketvirtadienio vakarą Generalinė prokuratūra pareiškė, kad yra
gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta
informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės
tarnautojų tame dalyvavo. Tačiau įtarimai šiuo metu dar niekam nėra
pareikšti, tyrimas tęsiamas.