A.Murauskas pasakojo, kad LTF buvo pakviestas į Vilniaus savivaldybės sudarytą darbo grupę, kuri siekė išsiaiškinti maisto kokybę, tačiau į tėvų išsakytas mintis nebuvo atkreipta dėmesio. Tėvai viešojo pirkimo konkurse tikėjosi, kad maistą darželiams galės tiekti smulkiosios įmonės, tačiau taip nenutiko.
Konkursas apskųstas, o dėl to, kad buvo suabejota konkurso pirkimo sąlygomis, nuspręsta atlikti privatų tyrimą. Viename Vilniaus vaikų darželyje LKF savo lėšomis atliko tyrimą, kurio rezultatai – stulbinantys. Tyrimas atliktas talkinant antstoliui, kuris produktus lydėjo nuo darželio iki jie buvo ištirti Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo instituto Maisto tyrimo centre.
Maiste – sulfitai, krakmolas ir glutamo rūgštis
Patikrinus kasdienius vaikų maisto produktus, tokius kaip pienas, varškė, dešrelės, razinos, rasta sveikatai kenksmingų medžiagų. Tirtas 9 proc. riebumo pienas iš tiesų buvo 7,3 proc. riebumo. „Jeigu į pieną įpili vandens, jo kiekis padidėja. Klausimas, ką gauna mūsų vaikai? Tyrimas parodė, kad apvaginėjame vaikus ir kenkiame jų sveikatai“, – sakė A.Murauskas.
Anot V.Kurpienės, razinose buvo aptikta sulfitų, sukeliančių alergiją. „Pasterizuotame piene ir trintoje varškėje trūko pieno baltymų, nustatytas jų kiekis buvo per mažas“, – teigė ji.
„Trintoje varškėje rasta koliforminių bakterijų, kurių neturėtų būti. Nelygu organizmo jautrumas, šios bakterijos gali sukelti bėrimų. Dėl to, kad bakterijų rasta nedaug, paskui gali būti sunku atsekti, jog bėrimų atsirado būtent dėl jų“, – apie pavojus pasakojo V.Kurpienė.
„Mėsos gaminiai irgi neatitiko reikalavimų. Drėgmės kiekis nustatytas didesnis. Kuo jis didesnis, tuo maistinė vertė mažesnė. Mėsos baltymų be kolageno kiekis – mažesnis, negu nurodyta reikalavimuose“, – apie maisto produktų kokybę kalbėjo V.Kurpienė.
„Krakmolo aukščiausios kokybės produktuose išvis neturėtų būti, tačiau jo irgi buvo aptikta. Karštai rūkytoje dešroje aptikta kiaulienos baltymų, t.y. hidrolizuotos mėsos“, – tokių priedų nesveikumą pabrėžė sveikos mitybos specialistė.
„Mėsos produktuose buvo rasta ir skonio stipriklių – glutamo rūgšties, nuo jų pakinta skonio receptoriai. Dėl to paskui vaikai nebenori valgyti natūralių produktų. Sintetiniai skonio stiprikliai sukelia alkio jausmą, taip skatinamas vaikų nutukimas. Jie veikia ir kaip neurotoksinai, keičia nervinių ląstelių impulsus, o tai gali daryti įtaką nuotaikai, hormonų lygiui“, – maisto produktų priedų žalą vardijo V.Kurpienė.
Alternatyva – maisto produktų grupių išskaidymas
Aktyvių mamų sambūrio valdybos narė R.Žemaitė pasidžiaugė bent tuo, kad maistas ruošiamas darželiuose. „Jeigu darželis perka dešreles, tikėtina, kad nesirūpina vaikų mityba. Reikia turėti omenyje, kad ne vieninteliai tiekėjai atsakingi už situaciją“, – teigė R.Žemaitė.
„Centralizuotas pirkimas pats savaime nėra blogis, nes sutaupoma. Tačiau sistema taip sukurta, kad tokio pirkimo metu visos maisto grupės sujungiamos į vieną, dėl to konkurse gali dalyvauti nedaug įmonių, nes tokį standartą atitinka vos kelios. Tai sudaro galimybę atsirasti monopoliui. Akivaizdu, kad sveikos konkurencijos nėra“, – teigė R.Žemaitė.
„Mes, kaip organizacija, siekiame, kad maisto produktus bent jau būtų galima pirkti atskirai, taip būtų sumažinti reikalavimai pirkimui“, – sveikesnio vaikų maitinimo viziją dėstė R.Žemaitė.
LTF planuoja tyrimo rezultatus nusiųsti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir maisto produktų tiekimo į darželius užsakovei – savivaldybei. Bus prašoma paskelbtą centralizuotą maisto produktų tiekimo konkursą atšaukti ir skelbti konkursą įsigyti maisto produktus decentralizuotai.
„Palaikyčiau tėvų nuomonę, kad vis dėlto didelę dalį sprendimų turėtų priimti patys darželiai“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento direktorius Gintautas Alfonsas Petronis.
„Kaip supratau, ne tiekėjai kalčiausi, labiau reikėtų kreipti dėmesį į gamintoją“, – kalbėjo G.A.Petronis. Jis sakė, kad savivaldybė reaguos į šį tyrimą, kai tik gaus oficialius tyrimo duomenis.
Įmonė tempia nuobaudų šleifą
Visiems Vilniaus vaikų darželiams maisto produktus tiekia UAB „Pontem“, 2013-aisiais oficialiai savo vardą pakeitusi iš UAB „Smulkus urmas“. Savo interneto svetainėje ši įmonė skelbia, kad jos klientės – net 62 ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
2008-aisiais Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sprendimu dėl patiektos nekokybiškos vištienos sostinės darželiams įmonei „Smulkus urmas“ buvo skirta 1000 litų bauda, laikinai uždrausta fasuoti maisto produktus ir tiekti šaldytos mėsos produktus.
2011-aisiais įmonė buvo pakliuvusi į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nemalonę po to, kai Vilniaus savivaldybės Švietimo departamento direktoriaus pavaduotojas Julius Skestenis tiesiogiai dalyvavo viešojo pirkimo konkurse. Jį laimėjo jo sūnaus darbovietė – ta pati bendrovė „Smulkus urmas”. Buvo nustatyta, kad jis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
