Paminklus gaminančių ir jai prekiaujančių įmonių atstovai sako, kad išradingumo rūpinantis amžinybėn išėjusiais artimaisiais lietuviams nestinga, dažną tik apriboja finansinės galimybės.
Lėktuvėlių ir bitučių mados
Paminklus gaminančios įmonės „Brada“ vadovas Gintaras Bradauskas, paklaustas, kokios amžinojo poilsio vietų įrengimo tendencijos šiandien laikomos atgyvena, sakė: „Anksčiau buvo populiaru ant paminklo paminėti, kokios profesijos atstovas buvo miręs žmogus, bet dabar lėktuvėlių ir bičių nebepageidaujama. Žinoma, bitininkai niekur nedingo, bet tiesiog tokia mada praėjo. Suprantama, atsiranda visokių kitokių pageidavimų, nuo kurių tenka užsakovus atkalbėti.“
Pašnekovo teigimu, keistokai atrodo ir užsakovų pageidavimai po iškaltais atsisveikinimo žodžiais ar eilėmis dėti savo parašą: „Žodžiai paprastai parenkami tikrai prasmingi, bet noras po jais pasirašyti atrodo neįprastai, ypač, kai minėtų eilių autorystė nėra jų pačių. Kartais klientams pasakau šviesiai tiesiai – „jūs už pinigus darote broką“.
Garbaus amžiaus bobutei – angeliukas?
Prieš dešimtmetį vyko savotiškos varžybos, kas velioniui giminaičiui užritins didesnį paminklinį akmenį, bet, anot pašnekovo, tai taip pat nėra populiaru. „Žmonės dabar dažniau renkasi uždengti kapavietę, kas yra praktiškiau. Didelių paminklų priežiūra ar renovacija yra gana sudėtinga. Sulaukiame prašymų sumažinti ar perdaryti didelius paminklus, bet ne visus šiuos užsakymus galime atlikti. Įsivaizduokite prieš kelis dešimtmečius statytą paminklą, kuris sveria toną ir statytas su kranu, o dabar aplink suaugę medžiai, šalia – nauji palaidojimai, kaip tokį pajundinti?“
G. Bradausko teigimu, dažniausiai sėkmingiausi projektai būna tuomet, kai užsakovas bent abstrakčiai nusako savo pageidavimus, o tolesnis darbas būsimo ir paminklo projekto tobulinimas vyksta jau tariantis su skulptoriumi. „Atsižvelgiama į velionio amžių, charakterį ir pan. Juk negali angeliuko skulptūrėlės statyti garbaus amžiaus bobutei“, – kalbėjo pašnekovas.
Vienai klientei – trys paminklai
Nors ši verslo sritis ir susijusi su gedulu, vis tik pasitaiko ir gana komiškų istorijų. G. Bradauskas prisiminė atvejį, kuomet vienai klientei reikėjo net trijų paminklų. „Visa tai nutiko per 12 metų. Vieną dieną atėjo moteris ir užsakė paminklą. Buvo miręs jos vyras, bet ji užsakė didesnį, su iškaltu savo vardu ir pavarde, mat tikėjosi, kad kai ateis laikas, pati pasilaidos šalia jo. Paminklas buvo pastatytas.
Po keturių metų ta pati moteris sugrįžo ir pareiškė, kad jai reikia naujo paminklo. Kai paklausiau, kam jai jo reikia, buvo atsakyta, kad jos mirusiam vyrui ir jai. Nustebau, kas nutiko anam paminklui, bet man buvo paaiškinta, kad jau kitam vyrui. Pasirodo, moteris sutiko kitą žmogų, bet jis susirgo vėžiu ir numirė. Buvo pagamintas antras paminklas, kuriame vėl buvo įrašyta ir užsakovės pavardė.“ Tiesa, istorija tuo nesibaigė.
Pasak pašnekovo, jis buvo šokiruotas, kai praėjus aštuoniems metams, moteris vėl atėjo užsakyti paminklą, nes avarijoje žuvo trečiasis vyras. „Įdomiausia, kad mano adresas jau pasikeitęs ir šią klientę sutikau atsitiktinai. Ji taip pat nustebo“, – pasakojo G. Bradauskas ir pridūrė, kad šiuo atveju nuolatinei klientei buvo suteikta nuolaida.
Mirusios žmonos antkapiuose dar „liūdi“
Kartais nutinka taip, kad užrašas ant paminklo po kurio laiko šlifuojamas ir keičiamas kitu. Specialistai skatina apie tai pagalvoti iš anksto. „Būna taip, kad žmonės nori parašyti „Liūdi žmona ir artimieji“, bet juk žmona dažniausiai ruošiasi amžino poilsio atgulti šalia, tuomet toks užrašas po kurio laiko atrodo keistokai, nes žmona negali labai liūdėti, būdama jau mirusi“, – pasakojo G. Bradauskas.
Panašu, kad pompastiškų antkapių populiarus mažėja ir vėl grįžtama prie kuklesnių ir praktiškesnių variantų. „Žmonės vėl pradėjo gręžtis į klasiką ir širdelės formos paminklai išnyko, kas tikrai džiugina. Pamažu imama suvokti, kad ornamentai ant paminklo svarbiausi, o prisiminimas to, kas palaidotas ir paties kapo priežiūra. Paminklas yra kaip dokumentas – atėjai, perskaitei ir žinai, kas palaidotas“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad kapinės tai ne sodo sklypas, kur reikia važiuoti kiekvieną savaitgalį ravėti, sodinti ir laistyti.
Kaina siekia ir 100 tūkst. litų
28-ius metus paminklus kuriantis pašnekovas atviravo, kad neretai meninės ambicijos priverčia užsakovus itin plačiai atverti piniginę.
„Ambicijų kartais būna labai didelių. Teko girdėti apie atvejus, kuomet už paminklus sumokėta daugiau nei 100 tūkst. litų. Kalbant apie paminklus žymiems žmonėms – jų kainos taip pat įspūdingos, nes kuo daugiau sunaudojama akmens, tuo projekto kaina didėja“, – sakė G. Bradauskas.
Paskutinė dovana – kvepalų buteliukas
„Akmens galerija“ komercijos vadovas Ričardas Bielskis teigė, kad per visą savo darbo praktiką yra sulaukęs ne vieno neįprasto pageidavimo dėl to, kaip turi atrodyti jo giminaičio paskutinio poilsio vieta.
„Labai skaudu visuomet, kai tėvai turi laidoti savo vaikus. Kartą pas mane atėjo tėvas, ką tik palaidojęs sūnų, kuris nuskendo iš karto po savo vestuvių. Tėvas atnešė tuščia kvepalų buteliuką ir paaiškino, kad tai buvo sūnaus patys mėgstamiausi kvepalai ir jis norėtų, kad paminklas atkartotų buteliuko formą,“ – teigė jis.
Priima ne visus užsakymus
„Klientas kartais atneša ką nors nupiešęs, bet jis neįsivaizduoja paties darbo sudėtingumo, ar kaip jo idėja atrodys realybėje. Buvo keletas atvejų, kuomet užsakymų buvo atsisakyta, nes buvo akivaizdu, jog klientui įtikti nepavyks“, – pasakojo R. Bielskis.
Anot pašnekovo, kankinami didelio sielvarto žmonės dažnai negalvoja apie finansines investicijas ir nori, kad jų artimojo paskutinio poilsio vieta būtų išskirtinė, o kaip tik tuomet ir esama didžiausios rizikos, jog bus perlenkta lazda.
Jūreivių paminklus puošia bangos
Klaipėdoje įsikūrusios UAB „Akmeka“ vadovas Erikas Lesauskas pasakojo, kad prašmatnios skulptūros įperkamos tikrai ne kiekvienam: „Iš tiesų viskas priklauso nuo to, kiek lėšų žmogus pasiruošęs skirti. Didžioji dauguma pasitenkina tradiciniais paminklais ir keičia vieną kitą stiliaus detalę. Populiarios ir angelų bei Mergelės Marijos skulptūros, kurios statomos tarp dviejų paminklų ar prie šeimos kapo, bet jas renkasi tie, kurie gali sau leisti.“
Pašnekovo teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai prašoma, jog paminklinis akmuo atspindėtų velionio profesiją: „Tokių pageidavimų pasitaiko, bet jie reti. Pavyzdžiui, jei palaidotas jūreivis, artimieji pageidauja, kad paminklo stiliaus elementai taptų bangos ar pan.“
