„Svarbiausia, kad nė vienu iš Lietuvos pretenzijoje pateiktų
atvejų Rusija nesukėlė jokios grėsmės nei laivams jūroje, nei
orlaiviams danguje“, – rašoma pareiškime, kuriuo Rusijos
ambasada atsakė į trečiadienį Lietuvos įteiktą notą.
„Dislokuodami ginkluotę savo teritorijoje, mes, žinoma,
atsižvelgiame į kaimynų elgesį, taip pat ir Lietuvos, kuri savo
pajėgumus stiprina didindama karinį biudžetą, pirkdama naujausią
ginkluotę ir techniką, dislokuodama papildomas NATO pajėgas savo
teritorijoje“, – teigia ambasada.
Trečiadienį Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas
buvo iškviestas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, jam
įteikta diplomatinė nota, kuria išreikštas susirūpinimas dėl
pasikartojusių Rusijos karinių jūrų pajėgų veiksmų,
pažeidusių suverenios Lietuvos ir kitų valstybių teises ir laisves
Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.
Pirmadienį Rusijos kariniai laivai nurodė keisti kursą
šešiems Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) buvusiems
civiliniams laivams. Užsienio reikalų ministerija paragino Rusiją
nuosekliai laikytis tarptautinės teisės normų, geros kaimynystės
principų ir užtikrinti, kad panašūs incidentai nepasikartotų.
Ketvirtadienį išplatintame Rusijos ambasados atsakyme teigiama,
kad Lietuvos pretenzijos – nepagrįstos, nes Rusija visuomet iš
anksto įspėja užsienio valstybes apie vykstančias karines pratybas
ir šaudymus Baltijos jūroje.
„Rusijos laivai užsienio laivams visuomet duoda signalus, kad
šie privalo pakeisti savo kursą, kad nepatektų į mokymų zoną“,
– rašoma ambasados pareiškime.
Komentuodama Lietuvos susirūpinimą dėl branduolinį užtaisą
galinčių nešti raketų „Iskander-M“ dislokavimo Karaliaučiaus
krašte Rusijos ambasada pareiškė, kad šios raketos naudotos per
pratybas.
„Šiuo atveju Rusija nepažeidžia jokių prisiimtų
įsipareigojimų karinėje srityje. Kur ir kokią ginkluotę
dislokuoti savo teritorijoje, Rusija spręs pati“, – pabrėžiama
ambasados atsakyme.
Lietuva taip pat kelia klausimą dėl Rusijos karo orlaivių
skraidymo virš Baltijos jūros su išjungtais atsakikliais.
Atsakydamas į tai A.Udalcovas pareiškė, kad Lietuva ir kitos
Baltijos šalys nesutiko atvykti į konsultacijas Maskvoje šiuo
klausimu.
Maskva prieš porą mėnesių pranešė pakvietusi NATO ekspertus
į Rusiją tartis dėl galimybės Baltijos jūros regione visiems
kariniams orlaiviams skraidyti su įjungtais atsakikliais. Tačiau
atskiros Aljanso narės pareiškė neketinančios derėtis su Rusijos
ekspertais techniniu lygiu ir siūlo klausimą spręsti Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos formate.
NATO oro policiją vykdantys naikintuvai vien spalio 6–9
dienomis 20 kartų kilo atpažinti ir palydėti Rusijos lėktuvus,
skrendančius šalia NATO oro erdvės.