2017 metais universitetai studijuoti į valstybės finansuojamas
vietas galės priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos –
ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo iš dešimt. Mažiausią konkursinį
balą ŠMM nustato remdamasi pernai Seimo priimtomis Mokslo ir
studijų įstatymo pataisomis.
„Įgyvendindami Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą
galimybę nustatyti studijų kokybės kartelę, siekiame, kad
studijuoti ateitų studijoms pasirengę jaunuoliai. Labai svarbu, kad
aukštosios mokyklos palaikytų šį mūsų siekį, vienodai
taikydamos kokybės kartelę ir valstybės finansuojamiems studentams,
ir mokantiems už studijas savo lėšomis“, – sako švietimo ir
mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pernai aukštosios mokyklos buvo sutarusios, kad 2016 metais į
universitetus būtų priimama surinkus ne mažiau kaip 2, į kolegijas
– ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo. Kaip pažymima pranešime,
neturėdama įstatyminių svertų, anksčiau ministerija galėjo tik
raginti aukštąsias mokyklas įsivesti minimalų balą tiek
stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų
vietas.
Kaip numato prieš dvejus metus patvirtinti minimalūs kriterijai
stojantiesiems, pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą
šiemet kaip ir pernai būtinai turės būti išlaikę bent 3 brandos
egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – jeigu
stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į
kolegijas), užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir
matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų
studijas).
Keturios aukštosios mokyklos – Vilniaus universiteto (VU),
Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos
universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – savo
ruožtu sausį pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų
pažangos konferenciją. Vienas deklaruojamų siekių – nuosekliai
didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į
aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų
padidintas iki 4.