Kam papildomos sutartys?
A.Širinskienė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo R.Paleckio paklausė apie papildomus susitarimus.
„Kadangi jūs esate vienas iš tų asmenų, kurie pasirašinėja sutartis, gal jūs galite pasakyti, kodėl kai kuriais atvejais pasirašomi papildomi susitarimai prie sutarčių? Manau, kad jau sutarties pasirašymo metu akivaizdu, kad bus ir baigiamoji laida“, – sakė A.Širinskienė.
„Kiekvieną jų galima pagrįsti. Jei konkrečiai kalbame apie „Euroviziją“, tai ji prasideda LRT studijoje, bet kur ji baigsis, kiek aš žinau ir atsimenu, ne visada būna aišku. Pavyzdžiui, pernai ji baigėsi Klaipėdos arenoje. Šiemet – Kauno arenoje. Kiekvienam, kuris televizijoje supranta daugiau nei žiūrovas, transliacija LRT studijoje ir didelėje arenoje iš esmės skiriasi technine prasme. Todėl papildomas susitarimas yra visiškai logiškas ir suprantamas“, – argumentavo R.Paleckis.
A.Širinskienė prisiminė ir praėjusį posėdį, kuriame kalbėjo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. „Kaip jūs galite pakomentuoti, kaip bazinėje sutartyje gali nebūti kažkurio vieno punkto, o kitoje – atsirasti“, – klausimus pateikė A.Širinskienė.
Atsakydamas į klausimą R.Paleckis prisiminė ir daug diskusijų sukėlusią R.Karbauskio spaudos konferenciją.
„R.Karbauskis tada elgėsi visiškai neetiškai, jis elgėsi kaip politikas, jo nekaltinu. Jis paskleidė tam tikrus dalykus, kuriuos jūs dabar kartojate. Dalis visuomenės irgi taip suprato, toks turbūt ir buvo tikslas. Bet esmė yra visai kita. Jei žiūrėtume sutarties turinį – jis yra logiškas. Ir jūs kažką tirdama, ponia Širinskiene, praleidžiate. Tekstas yra nuo pradžios iki pabaigos. Taip, dalyje sutarčių šitas punktas apibrėžia finansines sutarties sąlygas. To punkto nebuvo, nes nebuvo finansinių įsipareigojimų, kai jis buvo pasirašytas, jis ir atsirado“, – sakė R.Paleckis.
„Ar yra tekę pasirašyti ant tuščių lapų, kai dalis grafų būna neužpildytos?“ – klausė parlamentarė. Tokį patį klausimą ji praėjusią savaitę uždavė ir LRT Administracinės komisijos pirmininkui Tadui Šarapovui.
R.Paleckiui pripažinus, kad tai yra jo parašas ant neužpildytos sutarties, bet kriminalo čia nėra, į tai sureagavo ir A.Širinskienė.
„Jūs pripažįstate, kad tai yra standartinė sutarties dalis, jis yra tuščias, su praleistomis grafomis, kur galima įrašyti bet ką“, – teigė A.Širinskienė.
„Jūs nežinote, kaip sutartys sudaromos, jūs tik manote, kad žinote. Taip, tokie priedai prie sutarčių yra. Natūralu, bet jie nieko nereiškia, kol jie nėra užpildyti. Ir jie nėra pildomi tada, kai jau mano parašas būna uždėtas. Kiekvienas laidos pridavimas yra su sutartimis. Čia yra bendra sutartis“, – aiškino R.Paleckis.
„Ar pirmiausia surenkami parašai ir antspaudai ir tik tada užpildomas dokumentas?“ – klausė ir komisijos pirmininkas A.Nekrošius LRT generalinio direktoriaus pavaduotojo.
„Dokumentas yra standartinis, prodiuseris žiūri, ar ten yra specifiniai dalykai, kurie skiriasi, pagal numatytą blanką“, – sakė R.Paleckis.
Tikrosios priežastys
R.Paleckis komisijos posėdyje išsakė ir priežastis, kodėl ši komisija veikti pradėjo.
„LRT kaip visada kasmet liepos 1 dieną pateikia ataskaitą. Tokią, kokią teikia jau daug metų, įvairiems Seimams. Nereiškia, kad šitas Seimas yra gerenis už buvusį, ar atvirkščiai. Liepos 1 dieną gavus ataskaitą buvo galima pradėti klausti, ar pakankamai informacijos pateikta. Ir jei Kultūros komitetui, konkrečiai jos pirmininkui, kilo klausimų, nes jam atrodė, kad nebuvo pakankamai skaidri, jis to nepadarė. Manau, kad visos šitos situacijos priežastys yra LRT kritiškumas valdančiajai daugumai. Kuris buvo visada, visoms valdančiosioms daugumoms, čia yra tikrosios priežastys ir šaknys“, – įvardijo R.Paleckis.
„Kol nepasakyta kitaip, LRT yra skaidri organizacija. Ir tai darys toliau, ir toliau išliks kritiška, jokios komisijos nedarys įtakos mūsų turiniui. Kad ir kaip tai nepatiktų Kultūros komiteto pirmininkui“, – sakė LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas.
„Aš manau, kad viskas prasidėjo pernai, iš karto po rinkimų. Ir kai R.Karbauskis atėjo į laidą „Dėmesio centre“. Ir iš ten atėjo šlapias“, – sakė R.Paleckis.
Seimas bando kontroliuoti žiniasklaidą?
Po posėdžio R.Paleckis žurnalistams sakė, jam ši situacija primena Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno situaciją. „Žinote, kai A.Navalną Rusijoje persekioja valdžia, tai jie nedaro to už kritiką. Jį Kremlius persekioja už finansus. Jie ieško visokių menamų pažeidimų. Ir už tai jis sodinamas ir vaikšto į teismus. Bet iš tikrųjų mes visi suprantame, kad tai vyksta dėl kritikos.
Aš nelyginu, nesakau, kad tai yra tapatu. Tikrai ne. Bet kad kiekviena valdžia turi tikslą kontroliuoti žiniasklaidą ir ypač tą, kuri jai ranka pasiekiama, tai yra faktas. Tokie reiškiniai vyksta visur. Tai jau įvyko Lenkijoje ir seniausiai įvyko Rusijoje, Baltarusijoje, Vengrijoje. Tai įvyktų bet kurioje demokratinėje šalyje, jei politikai ir valdžia turėtų tam pakankamai galių, o visuomenė nepakankamai aktyvi ir pilietiška. Aš tikiu, kad taip nėra. Tačiau požymiai to akivaizdžiai vyksta“, – sakė jis.
Tuo pačiu primindamas, kad tai yra pirmasis atvejis tarp visų ES transliuotojų sąjungos istorijoje, kai parlamente sukuriama komisija, skirta visuomeninio transliuotojo veiklos tyrimui. „Tai yra akivaizdi politinė kontrolė“, – savo požiūrį po komisijos posėdžio išreiškė R.Paleckis.
Turi laiko iki birželio 1-osios
Komisija anksčiau yra išklausiusi LRT generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių, LRT tarybos vadovą Žygintą Pečiulį, LRT Administracinės komisijos pirmininką Tadą Šarapovą.
Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Parlamentas yra nurodęs laikinosios komisijos tyrimą baigti iki birželio 1-osios.
Komisijos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą.
Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad jis įvertintų, ar komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų žodžio laisvės principų.
