Bendruomenė kraupsta: „Numylėtas miškas nyksta akyse“

Valstybinė miškų tarnyba savo ruožtu atsakė, kad jei kaimynystėje ošiantis miškas anksčiau ir buvo priskirtas miško parkų pogrupiui, situacija galėjo pasikeisti. Anot tarnybos specialistų,
gali būti, kad ši teritorija neatitiko normatyvuose nustatytų kriterijų, todėl buvo pasiūlyta pakeisti miškų grupę ir pogrupį. 

Gyvenvietė „Sakiškių girelė“ įkurta 2008 m. pastačius 23 gyvenamųjų namų kvartalą. Šalia gyvenamųjų namų kvartalo buvo II grupės rekreacinis miškas, bet 2015 m. jo paskirtis pakeista į VI, ūkinių miškų, grupę.

Priskyrus mišką ūkinių miškų grupei, jame suplanuoti ir pradėti kirtimai. Apie juos gyventojai teigę sužinoję tik tada, kai medkirčiai pradėjo darbuotis už namų tvoros.

Vėliau gyventojai išsiaiškino, kad VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas suplanavo vykdyti supaprastintą dviejų atvejų pagrindinį miško kirtimą (pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas). 

Gyventojai įsitikinę, kad įvykdžius suplanuotus kirtimus kraštovaizdis, miško paklotė bus negrįžtamai sudarkyti ilgiems metams, mat pagal numatytus planus iš šimtametės girios liks tik plynė.

Bendruomenės teigimu, kirtimas pradėtas plote tarp gyvenviečių, kuris dėl gražaus miško ir jame esančių takų yra tapęs vietos gyventojų pasivaikščiojimo vieta.  Anot vietinių, toks miško, kuriuo aktyviai naudojasi tiek vietos gyventojai, tiek kiti vilniečiai, panaudojimas ne tik neatitinka visuomenės interesų, bet ir prieštarauja viešajam interesui.

Individualių gyvenamųjų namų bendrijos „Sakiškių girelės“ valdybos pirmininkė Lolita Šideikė teigė, kad laikinai kirtimą pavyko sustabdyti, bet tai neguodžia. „Šiuo metu kirtimo darbai nevykdomi ir jau apsidžiaugėme, kad į mūsų prašymus atsižvelgta, tačiau vėliau paaiškėjo, jog šiuo metu jokie miško kirtimai negalimi, nes peri paukščiai ir kt. Apskritai situacija nėra aiški.“

Pašnekovės teigimu, bendruomenė yra išsiuntusi tris raštus į Aplinkos ministeriją: du iš jų laiškai, o trečiasis – teisininkų parengtas raštas, kuriame išdėstytas ir prašymas ministrui priimti pasikalbėti bendruomenės atstovus.

Į pirmą laišką, anot pašnekovės, ministerija neatsakė, tik išsiuntus trečiąjį buvo gautas atsakymas į antrąjį. Jame paaiškinta situacija ir nurodyti įstatyminiai aktai, kuriais remiantis pradėtas kirtimas.

„Į paskutinį raštą jokio atsakymo iš ministerijos nesame gavę. Akivaizdu, kad tiek ministerija, tiek kitos institucijos apie šią problemą nenori nė girdėti. Apie mūsų prašymą dėl susitikimo su ministru niekas atsiųstame rašte net neužsimena. Paradoksas yra tai, kad mes ilgą laiką manėme, jog šalia mūsų namų esantis miškas nėra rekreacinis, o tai, kad jis toks buvo, sužinojome dabar, kai jo paskirtis 2015 metais buvo pakeista“, – kalbėjo L.Šideikė.

„Tai nepaprasto grožio miškas – mėlynšilis, su mėlynių paklotėmis ir pušynais. Šiuose miškuose filmavo tokius filmus kaip „Tadas Blinda. Pradžia“. Žmonės mūsų miške ir fotosesijas rengė, ir reklamas filmavo, jau nekalbu apie grybautojus ir uogautojus, kurie būriais plūsteli vasarą ir rudenį“, – pasakojo „Sakiškių girelės“ gyventoja ir pridūrė puikiai suprantanti, kodėl mišką reikia tvarkyti, bet stebina tai, jog šiuo atveju numatytas plynas kirtimas.

„Šalia mūsų gyvenamojo kvartalo yra laukymė, ten planuojamos statybos. Mūsų minimas kirtimas susisiekia su šia laukyme ir kita miško gūdumoje esančia natūralia laukyme. Įdomu tai, kad miške esančios laukymės pabaigoje ties kirtimo riba driekiasi keistas ilgas liežuvis iki plento, ten atvestos visos komunikacijos. Gal tai ir skamba kaip sąmokslo teorija, bet kam tada planuojama iškirsti kelių metrų pločio koridorių per mišką?“ – stebėjosi L.Šideikė. 

Anot jos, kirtimu viskas gali nesibaigti. „Miškas kertamas medienai ir siekiant jį atnaujinti. Tai galima suprasti, bet teko girdėti apie atvejus, kai plynai iškirtus nutinka mistinis dalykas ir atsodintas miškas neauga. Neauga, nors tu ką... Ir tada, kai „miškas niekaip neauga“, keičiama žemės sklypo paskirtis ir toliau jau nesunku sudėlioti scenarijų, kas vyks“, –  kalbėjo pašnekovė ir tvirtino nesanti nusistačiusi prieš naujas statybas ar kitokį ūkišką turimų gamtos išteklių naudojimą, tačiau nesuprantanti, kam reikia naikinti gražiausias šalies vietas.

„Mes argumentuojame, kad mūsų miškas yra rekreacinis, tačiau mums sakoma, jog nėra išplėtotos infrastruktūros, trūksta suoliukų... Juokinga, suoliukų tikrai galime pastatyti, bet pagrindinė problema ta, kad miškas rekreacinis ir turi būti kertamas pagal tas taisykles, kurios galioja rekreaciniams miškams“, – sakė ji. L.Šideikė atkreipė dėmesį, kad šilas šalia gyvenviečių ne visuomet priminė vaizdelį iš atviruko, kokį rado medkirčiai. 

„Nuo pat atsikraustymo į „Sakiškių girelę“ bendruomenė kasmet švarino mišką, rinko prašalaičių išmestas šiukšles, verčiamas statybines atliekas ir net padangas, kurių kažkas neatsakingai atsikratė. Per keletą metų miškas virto tikru parku su švariais takais. Įsivaizduokite mus ištikusį šoką, kai sužinojime, kad būtent tuo metu, 2015 metais, miško grupė iš rekreacinio paslapčia buvo pakeista į ūkinio miško grupę“, – negalėjo atsistebėti „Sakiškių girelės“ gyventoja.

„Sakiškių girelės“ gyventojas Kastytis Pauža pasakojo, kad miško apsuptis buvo vienas didžiausių pranašumų, paskatinusių kurtis būtent šioje gyvenvietėje. „Mes atsikraustėme praktiškai į mišką. Miškas visuomet buvo labai saugomas, juo džiaugėmės, o prieš porą metų vos ne slaptai pakeista jo paskirtis“, – apie nerimą sukėlusių pokyčių pradžią kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, miškas, kuriuo džiaugėsi bendruomenė, nyksta akyse, o kirtėjai pasirengę darbuotis iš karto už gyvenamųjų namų tvoros. Numatytų kirtimų plotai  įsiterpia tarp dviejų gyvenamųjų namų kvartalų, tad vietos gyventojams kyla įtarimų, ar tai nėra pirmieji žingsniai siekiant paruošti sklypą dar vienam gyvenamųjų namų kvartalui. Viskas atrodo taip stebuklingai, kad, regis, naujas kvartalas ten galėtų iškilti“, – svarstė K.Pauža.

Pašnekovas prisiminė, kad bendruomenė buvo surengusi susitikimą su miškininkais, bet tai nedavė jokių rezultatų: „Nieko jie nesprendžia, už nieką atsakomybės neprisiima ir jie nekalti, kažkas kitas viską atliko... Už viską atsakinga Aplinkos ministerija, o jiems viskas neva nuleista iš viršaus, kad mišką reikia iškirsti, ir jie tai daro.“

Valstybinės miškų tarnybos direktorius dr. Paulius Zolubas per Aplinkos ministeriją naujienų portalui lrytas.lt pateikė tokį situacijos komentarą:

 „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 3 straipsniu, Valstybinė miškų tarnyba atliko VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto parengto teritorijų planavimo dokumento – Vilniaus apskrities miškų tvarkymo schemos tikrinimą. 2014-02-11 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. MTS-1 priimta išvada, kad Vilniaus apskrities miškų tvarkymo schemą tvirtinti galima. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-414 „Dėl Vilniaus apskrities miškų tvarkymo schemos
patvirtinimo" buvo patvirtinta Vilniaus apskrities miškų tvarkymo schema.

Vadovaujaudamasi Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171, bei Aplinkos ministro 2014 m. birželio 2 d. pavedimu Nr. (12-2)-D8-4149 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų parengimo“, Vilniaus 
apskrities miškų tvarkymo schemos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-414, sprendiniais, Valstybinė miškų tarnyba parengė Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašą ir schemą, kurią suderino su suinteresuotomis institucijomis (Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracija, VĮ Vilniaus miškų urėdija, VĮ Nemenčinės miškų urėdija, VĮ Ukmergės miškų urėdija, VĮ Šalčininkų miškų urėdija, Asvejos 
regioninio parko direkcija, Neries regioninio parko direkcija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija). Miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir schemos Valstybinės miškų tarnybos 2014-10-28 raštu Nr. R2-3118 perduoti Aplinkos ministerijai.

2015-05-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 411 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-10-21 nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ pakeitimo" Nemenčinės girininkijos miško kvartalai 177 ir 178, buvo priskirti IV ūkinių miškų grupei. Iki tol jie buvo priskirti miško parkų pogrupiui. Pažymėtina, kad rengiant miškų tvarkymo schemą turėjo būti atliekamas miško parkams priskirtų teritorijų atitikimo normatyvams vertinimas. Galimai ši teritorija neatitiko normatyvuose nustatytų kriterijų (miško parkų vertinimo dokumentai turėtų būti Aplinkos ministerijoje kartu su miškų tvarkymo schemos dokumentacija), todėl buvo pasiūlyta jai pakeisti miškų grupę ir 
pogrupį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. D1-925 „Dėl Miškų tvarkymo schemų rengimo perspektyvinio plano 2016–2023 metams patvirtinimo“ (TAR, 2015-12-17, Nr. 2015-19915) Vilniaus apskrities miškų tvarkymo schemą numatoma rengti 2021–2022 metais.“