Iki šiais metais pasakytos metinės D.Grybauskaitės kalbos, visuomenėje vyravo nuomonė, kad šalies vadovė savo klaidų niekada nepripažįsta.
Kandidatė I.Šimonytė teigimu, tai neklystančio vadovo įvaizdis, kurio laikosi dauguma politikų.
„Man atrodo, kad čia yra toks mūsų nepilnavertiškumo kompleksas – baimė susimauti, kaip žmonės tą supranta. Nes ir sovietinėje kultūroje nebuvo normalu pripažinti, kad tu visko negali, kad negali vairuoti traktoriaus, kad negali skraidyti su gervėmis. Man atrodo, kad čia iš praeities ateinantis dalykas, kai labai svarbus įvaizdis, bet būtent neklystančio viršininko. Ir jis yra būdingas daugeliui politikų“, – tvirtino ji.
I.Šimonytė teigė, kad pripažinus klaidą, atidavus įrašą ir atsiprašius, skandalą būtų galima suvaldyti.
Politikė sakė, kad jai sunku suprasti, kaip paaiškinti nenorą atsiprašyti. „Man labai sunku tai komentuoti, nes man nėra nieko lengviau, nei apsakyti „atsiprašau“, – kalbėjo kandidatė. Jos teigimu, tas pats principas taikomas ir premjerui Sauliui Skverneliui ir Vyriausybėje sunaikinti pasitarimo įrašo istorijoje.
Ekonomistas G.Nausėda teigė, kad prezidentė būtų išlošusi, jei būtų pripažinusi savo klaidą.
„Manau, kad prezidentė iš karto atėjo į gana konkurencingą aplinką, iš karto deklaravo, kad yra aukščiau partijų, deklaravo ir stipraus politiko įvaizdį. Su tuo įvaizdžiu ji tiek susitapatino, kad klaidos pripažinimas būtų žingsnis nuo to įvaizdžio į šalį. Manau, kad kaip žmogus ji būtų laimėjusi, jei būtų pripažinusi bent vieną klaidą, nes tai atrodo natūraliai“, – tvirtino G.Nausėda.
Jis prisiminė vieną iš pirmųjų teiginių, pasakytų šioje konferencijoje – kad žmonės meluoja tą pačią akimirką, kai pasakojo, kad niekada nemeluoja. Tą patį jis galėtų pasakyti ir apie suklydimus.
„Buvo norėta gal suformuoti visiškai kitą laikyseną nei ankstesnio prezidento“, – kalbėjo G.Nausėda.
