Trilerio verti ginčai ir aistros dėl buvusio teisėjo turto verda jau kelerius metus.
Neseniai Šiaulių apygardos teismas panaikino Raseinių teismo nuosprendį, kuriuo A.Lisausko našlė 48 metų Nomeda Gaišun (buvusi Lisauskienė) ir Kauno notarė 55 metų Rūta Palšauskienė buvo išteisintos.
Mokesčių inspekcijoje dirbusi N.Gaišun dabar pripažinta kalta dėl sukčiavimo dideliu mastu, o testamentą patvirtinusi R.Palšauskienė – dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
N.Gaišun skirta lygtinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.
Po skandalo darbo netekusi R.Palšauskienė nauju nuosprendžiu įpareigota sumokėti 1431 euro baudą. Be to, abi nuteistosios A.Lisausko motinai 86 metų Marijonai Krikštanienei privalės sumokėti po 2 tūkst. eurų.
Ištiko ilga ir gili koma
59 metų A.Lisausko širdis sustojo 2015 metų gruodžio 14 dieną.
Nuo 2012 metų jis nebedirbo teisėju – ketino verstis advokato praktika, tačiau planus sužlugdė sunki liga.
Kauno klinikų Kardiologijos reanimacijos skyriuje jis atsidūrė 2014 metų spalio viduryje ir gulėjo dešimt mėnesių.
Pasak kardiologo Valdo Dobilo, ligoninėje A.Lisauskas buvo atsigavęs tik vieną dieną.
„Iš medicininių dokumentų aiškiai matyti, kad A.Lisauskas visą laiką buvo be sąmonės“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino ir Kauno prokuroras Vingaudas Rinkevičius.
2015 metų rugpjūčio 17-ąją taip ir neatsigavęs ligonis buvo perkeltas į savo namus Kaune, Kiaunių gatvėje.
Nuspręsta, kad jis toliau bus prižiūrimas čia.
Rugpjūčio 31 dieną į šį būstą įžengė Kauno 5-ojo notarų biuro notarė R.Palšauskienė, liudininkės Aldona Vinogradova ir Raimonda Ladavičienė, o už testatorių pasirašė buvusi Kauno Centro policijos komisariato tyrėja Zita Tamošiūnienė.
N.Lisauskienė tuo metu ėjo Mokesčių inspekcijos Nepriemokų išieškojimo skyriaus specialisto pareigas. Šiuo metu ji čia jau nedirba.
Paliko namą ir kitą turtą
Viešnias pasikvietusi N.Lisauskienė surengė keistą procedūrą – komos ištikto ligonio namuose buvo pasirašytas testamentas, kad jis visą savo turtą palieka žmonai.
Buvusio teisėjo turtą sudarė namas Kiaunių gatvėje, patalpos Kauno centre, žemės sklypas Vilkaviškio rajone ir visureigis „Toyota Land Cruiser“.
Pasak buvusio teisėjo motinos M.Krikštanienės, ginčus sukėlęs namas anksčiau buvo registruotas A.Lisausko tėvo Mykolo vardu – šį būstą jis su sūnumi pirko kartu.
Pensininkės tvirtinimu, marti neleisdavo jai peržengti namų, kuriuose gulėjo komos ištiktas sūnus, slenksčio. Pagal įstatymus dalis turto turėtų priklausyti ir velionio motinai.
Prabilo apie mirktelėjimą
Už testatorių pasirašė Z.Tamošiūnienė, nors šis jai nebuvo suteikęs tokio įgaliojimo.
Buvusi pareigūnė su N.Gaišun susipažino išėjusi iš darbo policijoje ir ėmusi prekiauti maisto papildais.
Notarė R.Palšauskienė patvirtino, jog testatoriaus veiksnumu yra įsitikinusi.
N.Gaišun tikino, jog vyras suvokė, kas vyksta, ir išreiškė savo valią mirksėdamas akimis, o Z.Tamošiūnienė aiškino, jog perskaičius testamento dalį apie žmonai paliekamą turtą jis linktelėjo galva.
Tačiau beveik metus A.Lisauską gydęs Kauno klinikų gydytojas kardiologas V.Dobilas tvirtino, jog ligonio būklė buvo vegetacinė, o pagal nustatytą diagnozę, smegenyse nelieka jokios veiklos – žmogus negali sąmoningai nei rankos spausti, nei jokių kitų veiksmų atlikti.
Šis procesas yra negrįžtamas.
Pati rašė apie komą
Pasak prokuratūros, įrašai ligos istorijoje prieš pat testamento sudarymą – 2015 metų rugpjūčio 27, 28, 31 dienomis – tik patvirtino, A.Lisauskas tuo metu buvo ištiktas komos.
„Kad A.Lisauskas testamento sudarymo dieną buvo neveiksnus, patvirtina byloje esantys įrodymai – medicininiuose dokumentuose esantys gydytojų įrašai, teismo psichiatrinės ekspertizės išvada.
Sveikatos būklė visą jo gydymo Kauno klinikose laikotarpį iki jo išrašymo iš šios gydymo įstaigos iki testamento sudarymo dienos nebuvo pagerėjusi – jis visą laiką buvo komos būklės“, – teigė prokuroras V.Rinkevičius.
Anot prokurorų, N.Lisauskienė likus dviem mėnesiams iki testamento pasirašymo kreipėsi į teismą dėl vyro pripažinimo neveiksniu, o likus dešimčiai dienų Panemunės policijai nurodė, jog koma jį buvo ištikusi dar 2014 metų spalio mėnesį.
2015 metų rugpjūčio 27-ąją ligonio namuose apsilankęs psichiatras Saulius Juočys pareiškė, jog jis tuo metu buvo ištiktas komos.
Gydytojas prisipažino tyrėjams, jog žodžius „būklė kintanti“ įrašė remdamasis N.Gaišun žodžiais apie pagerėjimą.
Nežinojo, ką rašosi
Testamento pasirašymo procedūra įsiminė buvusiai teisėjo tetai A.Vinogradovai.
Ši giminaitė dažnai lankydavosi Lisauskų namuose, prižiūrėjo sūnėną, kai jo žmona išeidavo į darbą.
Prieš atvykstant notarei N.Gaišun jai paskambino ir pasakė, kad nepamirštų paso.
„Klausiau, kam pasas reikalingas, bet Nomeda tik numykė ir nieko nepasakė“, – pasakojo A.Vinogradova.
Atvažiavusi teta sūnėno namuose pamatė keturias moteris, besivaišinančias saldainiais ir kava. Jos buvo kitame kambaryje nei A.Lisauskas.
A.Vinogradova neslėpė, jog kompanija jai nepatiko, todėl ji nuėjo prie sūnėno.
„Net nežinojau, kad buvo atvykusi notarė. Niekas iš tų moterų neatėjo prie jo lovos.
Vėliau Nomeda mane pakvietė į tą kambarį, parodė lapą ir pasakė, kad reikia pasirašyti. Padėjau parašą, tačiau man nebuvo pasakyta, kad tai – testamentas.
Sūnėnas taip ir neatsigavo. Nerodė jokių požymių, kad supranta, ką jam sakai, nereaguodavo“, – tvirtino A.Lisausko giminaitė.
Našlė greitai ištekėjo
Sužinojusi apie testamentą A.Lisausko motina M.Krikštanienė kreipėsi į teisėsaugą ir pasiekė, kad per teismą jis būtų pripažintas negaliojančiu.
„Pagal tuo metu buvusią būklę A.Lisauskas negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti“, – 2016 metų rugsėjį konstatavo Kauno apylinkės teismas, o vėliau N.Gaišun ir jos pasamdytos notarės skundai buvo atmesti.
Laimėjusi civilinę bylą dėl testamento M.Krikštanienė pasiekė pergalę ir baudžiamojoje byloje.
Raseinių teisėja Danutė Kregždienė neįžvelgė R.Palšauskienės ir N.Gaišun kaltės, tačiau šį nuosprendį panaikino Šiaulių apygardos teisėjų kolegija, vadovaujama Raimundo Jurgaičio.
Aukštesnysis teismas pareiškė, jog N.Gaišun yra kalta dėl sukčiavimo, o jos pakviesta notarė padarė valstybei didelę žalą: „Tarnybos pareigų neatlikimo pavojingumas peržengė drausminio nusižengimo ribas.“
Tyrimo medžiaga kitame regione atsidūrė siekiant išvengti galimo teisėjų šališkumo – Kaune dirbęs A.Lisauskas nagrinėjo baudžiamąsias bylas.
Po skandalo R.Palšauskienė už šiurkščius pažeidimus buvo atleista iš darbo.
Praėjus keturiems mėnesiams nuo buvusio teisėjo mirties našlė ištekėjo antrą kartą.
Teisiamųjų gynybos versija – kitokia
Vytautas Sirvydis, advokatas:
„Netiesa, kad A.Lisauskas prieš mirtį negalėjo suprasti savo veiksmų, buvo ištiktas komos, negalėjo išreikšti savo valios testamento sudarymo dieną. Taip teigė tik dalis medikų.
Didelė dalis medikų, ir būtent neurologijos specialistų, tvirtino, kad A.Lisauskas prieš mirtį nebuvo komos būklės.
Tačiau svarbiausias dalykas yra ne pati A.Lisausko sveikatos būklė, o tai, ką kiti asmenys, ne medikai, taip pat ir mano ginamoji N.Gaišun manė apie tokią būklę.
N.Gaišun, notarė R.Palšauskienė, testamento liudytojos, kurioms jokių pretenzijų kaltinimas nereiškia, galėjo ir klaidingai vertinti tą būklę.
Kaip matyti, gydytojo S.Juočio diagnozė „kintanti“ buvo visiškai patvirtinta neurologės Aistės Čikotienės įrašu bei parodymais, taip pat gydytojos Dalios Sakalauskienės parodymais: „Pagal mūsų supratimą, jis buvo vegetacinės būklės.“
Gydytojo Alfonso Paliulio parodymuose taip pat yra svarbi vieta: „Kabėjausi vakar su neurologais, tai yra tam tikras refleksas, net pavadinimas yra to reflekso, galėsite paklausti neurologų ir jie atsakys.
Aš esu plataus, o ne siauro profilio medikas, negaliu visko žinoti ir negaliu to pasakyti. Aš užrašiau faktą, ką mačiau, aš negaliu pasakyti, ar tai sąmonė, ar ne, buvo panašiau į refleksą. Tą būklę turėtų įvertinti neurologai.
Aš nieko netvirtinu, yra toks įrašas, netraktuočiau to kaip sąmonės būklės, tiesiog tokia būklė. Jeigu žmogus ilgai guli prikaustytas prie patalo, kokių nors pragiedrulių gali būti.“
Kalbėdamas apie A.Lisausko būklę 2015 metų rugpjūtį gydytojas V.Dobilas parodė: „Kažkoks čepsėjimas kartais būdavo.“
Liudytojas S.Juočys teismo posėdyje patvirtino, kad būklė gali gerėti, o gali ir negerėti: „Nerašiau ir nevertinau, kad buvo komos būklės. Pagerėjimai įmanomi.“
Kai medikai skirtingai nurodė dėl A.Lisausko komos ir vegetacinės būklės, galimybės atgauti sąmonę, bet iš esmės vieningai laikėsi nuomonės, kad asmenys, neturintys specialiųjų žinių, niekaip negali tinkamai diagnozuoti refleksų ir atskirti reflektyvią motoriką nuo valingų judesių, nėra jokio pagrindo teigti, kad mano ginamoji galėjo žinoti, jog A.Lisausko būklė niekada nepagerės.
Priešingai, jos veiksmai civilinėje byloje dėl A.Lisausko neveiksnumo nustatymo kaip tik įrodinėjo, jog ji buvo įsitikinusi, kad vyro būklė pagerės, jis dar galės dirbti advokatu.
Negalima baudžiamojo proceso naudoti kartojant civilinį procesą ir sprendžiant tai, kas jau buvo išspręsta civilinėse bylose. N.Gaišun ir mirusiojo motinos santykiai yra konfliktiški, bet tai nereiškia, kad prokuratūra turėtų pataikauti vienai iš konfliktuojančiųjų pusių.
Itin reikšminga ir tai, kad ne tik kaltinimo versija, bet ir pati kaltintojo pozicija yra visiškai nenuosekli: prokuratūra turi pretenzijų tik mano ginamajai, tačiau nei testamento liudytojoms, nei jokiems kitiems asmenims jokių pretenzijų nereiškė.“
Prokuratūra byloje ir kaltinamajame akte teigė, kad mano ginamoji N.Gaišun iš viso neturi paveldėjimo teisės, taip pat yra šiurkšti klaida – net ir nuginčijus testamentą, ji vis tiek lieka paveldėtoja pagal įstatymą.“
