Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narės Ingridos Šimonytės įsitikinimu, komentuodamas biudžeto projektą, G.Nausėda labiausiai dėmesį turėtų atkreipti į valdančiųjų neišpildytus pažadus.
Politikė pridūrė, kad biudžeto projekto formavime itin jaučiasi artėjančių Seimo rinkimų alsavimas, nes parlamentarai esą siūlo daug įvairiausių mokesčių pakeitimų, dėl to pats biudžetas, anot I.Šimonytės, tarsi formuluoja šūkį: „Mušk buržujų!“
Su opozicijos atstovais lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ kalbėjosi žurnalistai Tadas Ignatavičius ir Vytautas Bruveris.
Siūlymai bus atmesti?
Prezidentas G.Nausėda dar liepą, kai tik gavo raktus nuo Prezidentūros rūmų, žadėjo, kad bus itin aktyvus biudžeto formavimo klausimu. Tiesa, jo pateikti pasiūlymai jau spėjo sulaukti ne vieno veto Seime.
G.Palucko teigimu, prezidento vaidmuo dabar yra ypač svarbus, kai į liepsnojantį politinį gaisrą visi norintieji pila gazolį.
„Kaip ir žadėjo, prezidentas yra ganėtinai aktyvus ir savo iniciatyvų Seimui yra pateikęs ne tik biudžetui, bet ir kitų įstatymų pataisų, ir ganėtinai daug, ir veto jau yra gavęs keletą kartų. Per tokį trumpą laiką prezidentai iki šiol nėra gavę tiek veto, nors valdančiųjų lyderis sako, kad santykiai yra puikūs.
Bet, kalbant apie biudžetą, man atrodo, kad beveik visi tie prezidento siūlymai bus atmesti komitetuose. Kadangi indėlis, nepaisant parodytos iniciatyvos, matyt, ženklus nebus, ir viskas baigsis viso biudžeto vetavimu arba nevetavimu. Kol kas prognozuoti tikrai nereikia, palaukite šiek tiek, nes Vyriausybė turi paskutinį šansą sutaisyti, kas ten yra.
Aš tik džiaugiuosi, kad prezidentas nesivelia į diskusiją dėl įvairiausių besikeičiančių mokesčių epopėjos, nes tai tikrai būtų nesveika politine prasme, jeigu prezidentas dar užiminėtų kažkokią poziciją“, – kalbėjo G.Paluckas.

D.Umbraso nuotr.
Jo įsitikinimu, nors šiandien politikoje vyksta nevaldomi procesai, prezidentas juos suvaldyti esą neturi įgaliojimų: „Mes norime, kad prezidentas uždengtų savo autoritetu tuos, kurie savo darbo nepadaro? Kam tada yra skirti Vyriausybės vadovai ir valdančiosios koalicijos lyderiai?“
Įstrigo noras lygiuotis į lenkus
Tuo tarpu I.Šimonytė atkreipė dėmesį į kelis jai įstrigusius momentus.
„Yra keletas momentų, kurie man krenta į akį: tie visi bankų (aktyvų, – aut.past.) pasiūlymai – su prezidentu niekaip nesusiję dalykai. Čia yra ta utopija, iliuzija ar kažkas kai kurių mūsų politikų, dabar priklausančių daugumai, kad jie vat kažkaip padarys, kaip Lenkijoje.
Kas man mažiau atrodo logiška, kad prezidentas įšoko su savo iniciatyvomis ir ta iniciatyva yra, būkime biedni, bet teisingi, trys eurai prie bazinės pensijos. Jeigu tu nori kažkaip įtikinti Vyriausybę, kad būtų trys eurai prie bazinės pensijos, tai gal reikėjo su Vyriausybe apie tai pasikalbėti prieš tai, kai biudžetas iškeliavo.
Nes dabar gaunasi taip, kad Vyriausybė indeksuoja pensijas pagal nustatytą formulę ir pagal įstatymus, o tada ateina prezidentas ir sako, kad duokime dar tris eurus. Ir duoda mokesčių pakeitimus, tarsi uždengiančius tą sumą“, – aiškino I.Šimonytė.
Pensininkai apie prezidento siūlymą didinti pensijas: „Aliejaus bonkę nusipirksim“
Primename, kad šiuo metu Seime svarstomas prezidento G.Nausėdos pasiūlymas papildomai indeksuoti bazinę pensiją, dėl ko maždaug trimis eurais papildomai didėtų bendroji pensijos dalis.
„Aš kažkaip manau, kad atsiras Seime gerų Seimo narių, kurie prabalsuos už tuos tris eurus net ir be jokio finansavimo šaltinio. Net jeigu ne, būtų be galo keista, jeigu prezidentas vetuotų biudžetą tik dėl to, kad kažkas neatsižvelgė į jo pasiūlymus, vertus 30 milijonų eurų“, – svarstė konservatorių frakcijos narė.
Turėtų atkreipti dėmesį į pažadus
Ji atkreipė dėmesį ir į prezidento anksčiau išsakytą kritiką kai kuriems ministrams, kurie vis dar eina savo pareigas ir nebuvo patraukti šių metų vasarą atnaujinant Vyriausybę. Anot I.Šimonytės, G.Nausėdai turėtų kelti klausimus neįvykdyti jų pažadai.
„Kai buvo formuojama Vyriausybė, prezidentas, bent jau patarėjų lūpomis, pakabino klaustukus ant kelių ministrų. Sakė, kad tie klaustukai kabos virš jų kaip Damoklo kardas. Tarp jų yra ir Sveikatos apsaugos ministras (A.Veryga, – aut.past.), kur aš nerandu žodžių apibūdinti tam, kas yra Sveikatos draudimo fondo biudžetas, nes ministras ruošiasi pasaulinei krizei, pagal tai, kaip jis yra suformavęs biudžetą.
Tas pats ir socialinės apsaugos srityje. Tie visi padrabstinėjimai, truputį neįgaliesiems, truputį pensininkams, truputį šen, truputį ten – santykinių dydžių tai nepagerins. Ir įsipareigojimai yra vis dėlto tam tikro valstybės solidumo klausimas.
I. Šimonytė ironizuoja: „Tai eilinis rekordinis biudžetas“
Tai va čia yra tie dalykai, apie kuriuos turėtų kalbėti prezidentas. Tikrai būtų labai keista, jeigu jis vetuotų biudžetą dėl to, kad kažkas Seime neatsižvelgs į pasiūlymus, kurie yra toks skaičius po kablelio, kuris net nepastebimas“, – kalbėjo politikė.
Iš S.Skvernelio nori aiškumo
Klausiama, kaip mano, kodėl tarpusavyje dėl biudžeto nesusikalba ir premjeras Saulius Skvernelis su pačiais valdančiaisiais, I.Šimonytė išdėstė dvi versijas.
Susiję straipsniai
„Turiu dvi versijas: juos turbūt labai nervina tai, kad S.Skvernelis nepasako, ar dalyvaus su jais Seimo rinkimuose. Kai žiūri į reitingus, yra tokia nuoskauda, nes su S.Skverneliu ir be jo yra vis dėlto dvi skirtingos istorijos. Prezidento rinkimai parodė, kad S.Skvernelis savo atramą visuomenėje turi ir ji yra tuo metu nebuvo maža.
Nežinau, kiek čia pakeliui pavyko iššvaistyti: kažkiek atsirado papildomai simpatikų iš tos turbūt natūralios užuojautos ir supratimo, bet kažkiek galbūt ir buvo prarasta. Tai tas labai pykdo.
Kitas dalykas: manau, kad čia yra dabartinės valdžios vizija, kad padarykime viską taip, kaip daro lenkai, o šitas biudžetas yra nieko bendro su tuo, ką daro lenkai. Svarbiausia yra „mušk buržujų“. Tu apeliuoji į žmonių jausmus, į žmonių nesupratimą, kad jokios korporacijos mokesčių niekada nemoka, mokesčius moka žmonės“, – teigė ji.

V.Skaraičio nuotr.
Savo ruožtu G.Paluckas teigiamai įvertino griežtą S.Skvernelio poziciją nepasirašyti nesubalansuoto biudžeto ar tokiu atveju net atsistatydinti.
„Labai gerai, nes tai demonstruoja šiokią tokią atsakomybę ir sveiko proto požiūrį, nes būtų blogiausia, jeigu jis atsainiai į visą šitą reikalą žiūrėtų. Aš netikiu, tikrai netikiu ir manau, kad iki tokios pozicijos (atsistatydinimo, – aut.past.) jis neprieis“, – tvirtino G.Paluckas.



