Birželio mėnesį Aukščiausiojo teismo (AT) už prekybą poveikiu nuteista buvusi prokurorė Rita Aliukonienė kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) ir jau sulaukė atsakymo, kad byla „Aliukonienė prieš Lietuvą“ įregistruota.
Buvusi Vilniaus apygardos prokurorė – viena pirmųjų, kurį EŽTT apskundė nuosprendį dėl prekybos poveikiu.
Skundą Strasbūrui ji išsiuntė spalio mėnesį, jo nagrinėjimo data dar nepaskirta.
Kaltinimai vis keitėsi
Buvusi prokurorė savo byloje įžvelgė du Žmogaus teisių konvencijos pažeidimus.
„Man prokuratūra keturis kartus keitė kaltinimą, o paskutinė instancija, Aukščiausiasis teismas, sukūrė dar ir savo motyvus – tai, ko nėra byloje“, – „Lietuvos rytui“ aiškino R.Aliukonienė.
Daugiau kaip 20 metų prokurore dirbusi R.Aliukonienė teigė taip ir nesupratusi, koks buvo galutinis kaltinimas ir už ką ji nuteista: „Kiekvieną kartą teisme buvo keičiami kaltinimai, šitaip pažeidžiant mano teisę į gynybą.“
R.Aliukonienės bylą nagrinėjo trys teismai – Klaipėdos apygardos, Apeliacinis ir paskutinį tašką padėjęs Aukščiausiasis teismas.
Įkliuvo teisėjos sūnus
Skundą EŽTT pateikusi R.Aliukonienė nurodė, jog jos bylą AT išnagrinėjo teisėja Audronė Kartanienė, kurios sūnus yra vienas įtariamųjų vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje.
Kai buvo nagrinėjama R.Aliukonienės byla, ji apie šį ikiteisminį tyrimą dar nežinojo, todėl neturėjo galimybės nušalinti teisėjos.
AT teisėjo padėjėju dirbęs Aringas Kartanas trumpam buvo sulaikytas praėjusių metų vasarį.
Dėl įtariamuoju tapusio sūnaus A.Kartanienė atsistatydino iš Teisėjų garbės teismo pirmininko pareigų.
Ieškojo sukalbamų teisėjų?
Istorija, dėl kurios nuteista buvusi prokurorė R.Aliukonienė, taip pat susijusi su Aukščiausiojo teismo teisėjais.
Šios bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R.Aliukonienė dar 2016 metų pabaigoje su kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininku Arūnu Cicėnu tarėsi, kaip būtų galima paveikti AT teisėjus, nagrinėjusius Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą.
„Nustatyta, kad A.Cicėnas ir R.Aliukonienė aptarinėjo nusikaltimo planą, analizavo, kurie teisėjai galėtų būti prieinami deryboms“, – savo nutartyje skelbė AT.
Bandė gelbėti „darbietį“?
Byloje teigiama, jog R.Aliukonienė pasinaudojusi pažintimi su AT teisėju Viktoru Aiduku ir susitarusi per A.Cicėną priimti ne mažesnį nei 15 tūkst. eurų kyšį.
Pinigai neva turėję būti paskirti Darbo partijos bylą nagrinėjusios AT teisėjų kolegijos pirmininkui. Manoma, kad dėl kyšio galėjo būti tariamasi siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.
Nors byloje nėra jokių duomenų apie kyšio perdavimą, slapta įrašytos kalbos sugriovė visų šios istorijos dalyvių karjerą.
Visą laiką kaltę neigusi R.Aliukonienė buvo nuteista už prekybą poveikiu. AT jai skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Be to, teisininkei uždrausta dvejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
R.Aliukonienė iš darbo buvo atleista dar prieš AT sprendimą – 2017-ųjų kovą.
Ar sprendimas ją atleisti buvo teisėtas, tebesiaiškina teismai.
Už prekybą poveikiu buvo nuteistas ir verslininkas A.Cicėnas, jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Pasitraukė dėl viešų kalbų
Mantiją teko nusivilkti ir tuomečiam Aukščiausiojo teismo teisėjui V.Aidukui.
Tyrimo pradžioje jis buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, tačiau vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad teisėjas neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališku bylos nagrinėjimu.
Pareigūnų apklaustas V.Aidukas neslėpė, jog keletą kartų buvo susitikęs su R.Aliukoniene, tačiau jokių prašymų iš tuometės prokurorės ir Vilniaus universiteto docentės negirdėjęs.
Darbo partijos bylą 2016 metų pabaigoje išnagrinėjęs AT pripažino, kad joje veikė neoficiali buhalterija, ir paliko galioti Apeliacinio teismo paskirtas bausmes.
Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda, o V.Gapšiui – 3,6 tūkst. eurų bauda.
Nors prokurorams AT sprendimas nesukėlė abejonių, o V.Aidukui nebuvo pareikšti jokie įtarimai, dėl viešumoje pasklidusių kalbų teisėjas pasiprašė atleidžiamas iš darbo. 2017 metų kovą tam pritarė Seimas.
Politikui teismai niekaip nesibaigia
Baudos taip ir neišvengęs tuometis politikas V.Gapšys teismuose tikino nebandęs jos išvengti ir net nežinojęs apie galimus R.Aliukonienės ir A.Cicėno susitarimus.
V.Gapšys teismui teigė pažinojęs verslininką A.Cicėną ir bendravęs su juo likus porai savaičių iki AT sprendimo. Tačiau, V.Gapšio teigimu, tai buvęs ne pagalbos prašymas, o susitikimas artėjančių Kalėdų proga.
Toks V.Gapšio paaiškinimas teismui ir prokurorams kėlė abejonių, tačiau šioje byloje jis liko liudytojas.
Prokuroras tuomet aiškino, jog V.Gapšys turėjęs žinoti apie daromą nusikaltimą, tačiau jis nebuvo sunkus, todėl įstatymas jo neįpareigojo pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms.
V.Gapšio veiksmuose tuomet nusikaltimo neįžvelgę prokurorai jam paruošė puokštę kitų kaltinimų, o antrą kartą į jų akiratį patekusį buvusį politiką byloje pavadino recidyvistu.
Buvęs Seimo narys ir vienas Darbo partijos aktyvistų iki šiol teisiamas už ryšius su koncerno „MG Baltic“ atstovais ir galimai iš jų gautus kyšius.
