„Praėjo jau treji metai, bet iki šiol skandalo, į kurį buvau įtrauktas, žmonės nepamiršo“, – atsiduso 54-erių Dainoras Bradauskas, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas (2015–2017 m.).
Mažai kas žino, kad D.Bradauskui jokių kaltinimų nebuvo pateikta, o teisminis tyrimas pagal STT pateiktą informaciją net nepradėtas.
Bet visi prisimena plačiai nuskambėjusius labai rimtus kaltinimus dėl esą atskleistos tarnybinės informacijos ir veikimo kai kurių korporacijų naudai.
Kaip vyko Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), tuo metu aukščiausią reitingą turinčios įstaigos, pasižyminčios darbo skaidrumu, vadovo nušalinimo procedūra ir kodėl jis negrąžintas į pareigas, jei teisėsauga kaltės nerado?
2017 metų sausio pradžioje visuomenę sujaudino žinia, kad VMI vadovui D.Bradauskui bus pareikšti rimti įtarimai pagal STT pateiktą informaciją.
Konkrečios informacijos nebuvo, todėl žurnalistai ėmė kelti įvairias versijas ir klausti – kas čia vyksta?
Gal tai vienas būdų pasikeitus valdžiai iš pareigų atleisti kompetentingą asmenį, nes STT pažymos dažnai tampa priemone tai daryti?
Ar STT yra įrankis politikų užmačioms vykdyti? Kokia informacija buvo padėta ant Finansų ministerijos vadovų stalo?
Visuomenė turėjo teisę žinoti apie tokios svarbios institucijos kaip VMI vadovui reiškiamus įtarimus. Bet ilgai viską gaubė tyla.
Pagaliau tik 2017 metų vasario 22 dieną buvo pradėtas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo ir komercinio šnipinėjimo pagal STT pateiktą informaciją.
– Kas įvyko 2017 metų sausio pradžioje? Ar iš karto sulaukėte įtarimų, buvote nušalintas nuo pareigų? – „Lietuvos rytas“ paklausė pagaliau kalbėti nusprendusio D.Bradausko.
– Tomis 2017 metų sausio dienomis sirgau plaučių uždegimu. Vieną vakarą žmona atnešė man į lovą planšetinį kompiuterį ir paklausė: kas čia darosi?
Skaitau. Visi naujienų portalai rašo, kad STT pateikė man įtarimų. Cituojamas finansų ministras Vilius Šapoka, kad man bus iškelta byla, vėliau – kad galimai bus. Toks „nuoširdus“, su svetimos gėdos jausmu. Veikiausiai jis suprato, ką daro, ir jam dėl savęs galbūt buvo gėda.
Žurnalistai ėmė skambinti ir klausti, kas atsitiko, bet aš nieko nežinojau. Buvo tokia įtampa, kad atrodo, jog tuoj tuoj atvyks manęs suimti.
– Jūs skambinote ministrui?
– Skambinau. Niekas nekėlė ragelio, niekas su manimi nebendravo. Tyla. Po kelių dienų nutraukiau nedarbingumą ir atvažiavau į darbą.
Pusdienį sėdėjau kabinete, dirbau, niekas man nieko nesakė.
Tada nuėjau į Finansų ministeriją aiškintis.
Jaučiau, kad net koridoriuje visi manęs šalinasi. Užėjau pas viceministrę, į kitus skyrius – niekas nieko nežino.
Tada nuėjau į Personalo skyrių, kur man ir davė paskaityti tą raštą iš STT.
Ėmęs skaityti pasibaisėjau. Iškart supratau, kad teisybės ieškoti neverta, nes jau nuspręsta mane pašalinti.
– Matyt, buvo dėl ko? Jums paaiškėjo, kuo esate kaltinamas? Juk buvote vadovas tos institucijos, kuriai keliami ypač aukšti skaidrumo kriterijai.
– Kaltinimai baisūs. Šnipinėjimas, informacijos perdavimas.
Bet nei gyvenime, nei darbe nieko toliau nevyko, viskas virė žiniasklaidoje.
Pats nieko komentuoti negalėjau. Buvau nušalintas nuo pareigų, kol vyksta tarnybinis tyrimas.
Sėdėjau namie, nebuvau net apklaustas, niekas nekvietė ir į STT. Visiška nežinia.
Po to tik per televiziją išgirdau, kad esu atleistas iš vadovo pareigų. Tai buvo sausio 20-ąją.
Nuėjau pas ministrą ieškoti atleidimo dokumento, tačiau manęs vėl nepriėmė. Su manimi nekalbėjo ir STT darbuotojai.
Mane prisiminė tik po pusmečio, kai prasidėjo „MG Baltic“ galimos korupcijos tyrimas.
– Bet po jūsų atleidimo visuomenei buvo paaiškinta, kodėl. Pateikti jūsų pokalbio su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu įrašai. Tas pokalbis tikrai atrodė nederamas VMI vadovui. Kaip galite jį paaiškinti?
– Taip, po mano atleidimo siekiant jį kažkaip paaiškinti visuomenei viešoje erdvėje imta platinti mano privačius pokalbius.
Aš prisiimu atsakomybę dėl to, kas atsitiko.
Negaliu sakyti, kad esu niekuo dėtas. Kai Finansų ministerijoje vargais negalais gavau atleidimo įsakymą, pasiėmiau ir tų pokalbių stenogramas, kurios buvo paviešintos pagrindžiant mano atleidimą be jokio tyrimo.
Pamačiau, kad iš tų mano pokalbių išrinktos riebiausios frazės, kurios man nedarė garbės.
Tačiau jos ištrauktos iš konteksto. Bet vis tiek gailiuosi ir atsiprašau.
Tik noriu pabrėžti, kad mano pokalbiai su R.Kurlianskiu buvo privatūs ir vyko privačioje erdvėje.
– Kodėl jūs su juo susitikinėjote? Iš stenogramų tikrai galima suprasti, kad jūs koncerno „MG Baltic“ prašymu lyg ir šnipinėjote jų konkurentus, pranešinėjote apie jų finansinę situaciją ir dar žadėjote juos tarsi patampyti „už konkolų“. Viskas labai aiškiai rodė, kad VMI vadovas parsidavėlis ir turi būti atleistas. Aišku, atlikus teisminį tyrimą. Bet kaltę turėjo patvirtinti teismas, gavęs tyrimo rezultatus. Taip?
– Niekas jokio tyrimo pabaigos nelaukė.
Pagal pareigas aš turėdavau susitikti su visų žiniasklaidos priemonių savininkais, su įmonių vadovais. Ir susitikdavau viešai.
Mes su R.Kurlianskiu buvome bendramoksliai, kartu baigėme Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą.
Esu karštesnio charakterio, ir kai nuolat dėl darbo jauti didelį spaudimą, esi lyg neapykantos lauke, nes darbo pobūdis yra bausti, tai ir pratrūksti kartais.
Ir panaudoji tuos žodžius, dėl kurių dar kartą atsiprašau. Bet tai vyko pažįstamų žmonių rate, o ne viešumoje.
– Jūs turbūt panašaus charakterio kaip ir tėvas, žinomas politikas Bronius Bradauskas, kuris žodžio kišenėje neieško?
– Gali būti, juk mes iš Žemaitijos, gal nelabai subtilūs. Be to, daug ką sakiau humoro forma. Juk kalbėjausi privačiai.
– Kartais ta riba tarp privataus draugų pokalbio ir reikaliukų tvarkymo yra labai nežymi. Sutinkate?
– Taip, bet reikaliukų netvarkėme. Vienas kaltinimų man, kurį ir teismas dabar suformulavo, – esą pažeminau VMI institucijos vardą.
Bet aš nieko blogo ar žeminančio nekalbėjau nei apie savo valstybę, nei apie savo darbą, nei apie savo tėvą ar motiną.
Nė vieno žodžio. O riebesni epitetai buvo pasakyti apie tas įmones, kurios buvo Mokesčių inspekcijos taikiklyje.
Bet, iškirpus sakinių pradžią ir palikus pabaigą, susidaro įspūdis, kad tas Bradauskas prigriebs „už konkolų“ kažkieno konkurentus.
– Ir buvote apkaltintas, kad būtent „MG Baltic“ sudarote išskirtines sąlygas ir ketinate pakratyti jų konkurentus? Tai ir liko visuomenės atmintyje ir sąmonėje.
– Nors iš pradžių buvo paskleista informacija, esą padariau kažkokius neteisėtus veiksmus dėl tų grupių, bet atleidimo dokumente to jau nebebuvo.
Buvau atleistas tik dėl VMI vardo pažeminimo ir komercinės informacijos atskleidimo. Vėliau ir pastarasis punktas dingo.
– Bet kokia ta „komercinė informacija“ iš tiesų yra įraše?
– Ogi tokia, kad aš tiesiog gyriausi savo įstaigos darbo rezultatais, kiek įmonių patampėme už tų „konkolų“, kiek papildomų sumų išreikalavome. Ir tai buvo 2010–2012 metų skaičiai, kai aš dar net nebuvau Mokesčių inspekcijos vadovas!
Gyriausi institucija, o ne savo pasiekimais! Jokių paslapčių neišdavinėjau, nes tie skaičiai apie įmones, iš kurių VMI išreikalavo papildomai mokėtinų sumų, buvo paskelbti dar prieš tą mano pokalbį su R.Kurlianskiu.
O apie „MG Baltic“ neužsiminiau nė vienu žodžiu. Jų byla prasidėjo tik po dvejų metų!
– Kada įvyko tas pokalbis su R.Kurlianskiu?
– 2015 metų vasarą, kiek prisimenu.
Ir jis nebuvo koks nors slaptas. Ketinau pradėjęs dirbti padaryti įstaigą kiek galima viešesnę, pakelti į kitą lygį.
Aš pats esu labai atviras žmogus, atviro tipo vadovas. Dabar jau pasimokęs.
Tuomet susitikdavome miesto centre, viešbutyje „Amberton“, sėdėdavome prie didžiulių langų. Panašiose viešose vietose susitikdavau ir su kitais žiniasklaidos vadovais.
Dabar po tokių pamokų suprantu, kad gal reikėjo susitikti tik savo kabinete.
– Dvejus metus STT turėjo informacijos, kad jūs net netinkamas vadovas, bet nieko nesiėmė? Jūs iki šiol manote, kad tai buvo politinis sprendimas pakeisti, kai kažkam to prireikė?
– Man sunku spręsti... Bet teko išgirsti vieno įtakingo valdžioje esančio žmogaus komentarą: „Tuo metu pasidarei per stiprus toms pareigoms, neparankus, tavęs išsigando verslas ir politikai.“
Juk VMI tuo metu surinkdavo labai daug papildomų mokesčių, aš buvau pripažintas vienu įtakingiausių asmenų valstybėje. Tai geras taikinys kai kurioms tarnyboms.
Kai paviešino tuos mano „perliukus“, supratau, koks yra parengtas planas.
Dėl darbo kokybės manęs atleisti negalėjo, nes skaičiai nemeluoja. Tad buvo pasirinktas kelias, kaip mane sumenkinti.
– Tokios institucijos vadovas gal ir privačiame pokalbyje galėtų vengti tokių posakių retorikos. Sutinkate?
– Taip. Jau daug kartų už tai atsiprašiau. Tikrai nesu toks nepraustaburnis, kaip pasirodžiau.
– Jūsų nusikalstamos veiklos teisėsauga neaptiko. Radau keistą teismo nutartį. Joje teigiama, kad atlikus tyrimą nenustatyta, jog būtumėte piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi, nenustatyta ir komercinio šnipinėjimo veikla. Tyrime niekam nebuvo pateikta jokių įtarimų. Teisėsauga pradėjo tyrimą, bet vėliau nutraukė, nustačiusi, kad nusikaltimo nepadarėte. Bet 2019 metų spalio 19 dieną teisme priėmė nutarimą nesugrąžinti jūsų į pareigas. Kodėl?
– Čia reikia atskirti kelis procesus. Aš atsiprašiau už savo posakius, ir manau, kad nuobauda – atleidimas – per griežta bausmė.
Todėl esu apskundęs tą atleidimą. Vilniaus administracinis teismas mano skundą atmetė, kreipiausi į Vyriausiąjį administracinį teismą.
Bet manau, kad Lietuvoje esant tokiai politinei situacijai, kai tiek buvo apie mane prirašyta, aš nieko niekada nebelaimėsiu. Tačiau yra europinės struktūros, gal jomis pasinaudosiu.
– Ar jums taip svarbu grįžti į savo buvusias pareigas?
– Ne, dabar jau ne. Praėjo daug laiko. Jei net teismas grąžintų, būtų vėl sugalvota, už ką atleisti. Esu realistas.
– Tačiau byla jums buvo iškelta?
– Žiniasklaidoje nuskambėjo faktas, kad byla man buvo iškelta, o po to tyliai nutraukta. Bet tai netiesa.
Byla iškeliama, kai žmogui pateikti kaltinimai. Aš apie kažkokį tyrimą mano atžvilgiu visai nieko nežinojau.
Su advokatu buvome nuvykę tik į vieną apklausą, kai prasidėjo „MG Baltic“ byla.
Kai tie dalykai vyko, aš dar net nebuvau VMI vadovas.
Išvis nesulaukiau nei kaltinimų, nei įtarimų.
Net neturėjau jokios informacijos, kad mano atžvilgiu vyko kažkoks ikiteisminis tyrimas.
Ir kad jis buvo nutrauktas, man taip pat niekas nepranešė.
– Man galvoje niekaip netelpa – vis dėlto kodėl jūs atleistas iš darbo? Nusikaltimų nerasta, įtarimai atmesti. Ką prieš jus turėjo STT? Juk tai rimta tarnyba, o VMI taip pat ne batsiuvių artelė, kad jos vadovui staiga būtų pareikšti įtarimai nusikaltimais, kurie, pasirodo, nebuvo padaryti? Kur čia šuo pakastas?
– Manyčiau, kad užsitraukiau labai galingų žmonių nemalonę...
– Kas tie „labai galingi“? Labai jau abstraktu...
– Nenoriu kurti sąmokslo teorijų. Jei turėčiau tikslių duomenų, pasakyčiau.
Tiesiog jaučiu, kad Lietuvoje yra tų galingų jėgų, kurių aš neįveiksiu. Man juk buvo keliama užduotis kovoti su šešėliu. Tai buvo ir mano paties, ir VMI išsikeltas tikslas.
Šešėlį sumažinome 25 procentais. Skaičiai nemeluoja. Bet čia buvo paliesti galingieji.
Stambusis kapitalas. Kai vadovauji institucijai, kuri baudžia, neišvengiamai susikuri nepatenkintųjų ratą.
– Lietuva ne kokia, atsiprašau, diktatoriaus, mafijos ar chuntos valdoma valstybė. Tik teismas deda paskutinį tašką įrodant, kaltas ar nekaltas žmogus. Kitaip mes visi turime jaustis nesaugūs. Ar tai norėjote pasakyti? Slėpti tuos „galinguosius“, manyčiau, taip pat nusikaltimas. Jums atrodo, kad samprotauju naiviai?
– Taip, nes pats patyriau tą nesaugumą. Ir toks Lietuvoje tikrai esu ne vienas. Gal tik buvau labiau žinomas.
– Kaip paaiškėjo, STT tuo metu jūsų nesiklausė, klausėsi tik R.Kurlianskio pokalbių. Pagal įstatymą, asmenų, kurie nėra sekami, pokalbių įrašai turi būti sunaikinti arba saugomi tris mėnesius ir negali būti panaudoti kaip dingstis kažkokiems įtarimams reikšti. Bet jūsų atveju tie jūsų keiksmažodžiai ir buvo panaudoti, nes Konstitucinis teismas (KT) taip išaiškino.
– Aš gerbiu KT sprendimus. Bet, kai kurių teisininkų nuomone, Lietuvoje neretai pažeidžiamos žmogaus teisės.
Aš ne specialistas, tad nieko įrodinėti negaliu. Bet tarptautinėje teisėje yra išaiškinta, kad žmogaus privatus gyvenimas ir teisės yra aukščiau visko ir, kai netyčia įrašytas trečio asmens dalyvavimas pokalbyje, juo negalima naudotis.
Bet ir tarptautinėje teisėje yra įvairių vertinimų, tai priklauso nuo požiūrio.
Mano atveju KT pasirinko tokį sprendimą. Mano pokalbiai buvo įrašyti 2015 metų viduryje, ir tik praėjus dvejiems metams, sulaukus politinės valdžios pasikeitimo, jie buvo ištraukti. Nesunaikinti.
– Jūs sakote, kad jūsų patraukimas iš posto buvo nuspręstas, ir rasta dingstis – pažeminote VMI vardą nederamais žodžiais kalbėdamas su R.Kurlianskiu. Ar nebūtų buvę paprasčiau finansų ministrui pasikviesti jus ir pasakyti – palikite savo postą, turime kitą kandidatą, o jums skirsime kitas pareigas? Be viso to STT sukelto triukšmo. Nesulaukėte tokio prašymo?
– Ne. Nors sau užduodu tokį klausimą.
Dabar pasakyčiau, kad būčiau sutikęs. Bet tada, kai buvo tokie puikūs darbo rezultatai, ko gero, ne. Manau, kad ir žmonės, kurie tai vykdė, žinojo mano charakterį. Tas skandalas suteikė jiems populiarumo, dar ir mano tėvo pavardė prisidėjo.
Naujoji politinė valdžia demonstravo raumenis, kaip kovoja su korupcija.
Tokios įstaigos kaip VMI vadovas ypač tiko. Visapusiškai buvo naudinga mane patraukti. Matyt, tikėtasi, kad man bus iškelta byla. Bet nepavyko.
– Gal kam ir naudinga, bet buvo pakirstas ir pasitikėjimas VMI. Jūsų niekas nebuvo prašęs, pavyzdžiui, konsultacijos kaip nors nuslėpti mokesčius?
– Ne, niekada, juk VMI yra tokios priežiūros lauke, manau, kad visada yra STT taikiklyje. Jei kas būtų kreipęsis su tokiu pasiūlymu, nebūčiau sulaukęs tų 2017 metų, tikrai būtų buvusi iškelta byla.
– Yra tiesos, kad socialdemokratai, įtakingas politikas jūsų tėvas padėjo jums patekti į šį postą?
– Laukiau to klausimo. Būtent tėvas, jis nesirenka žodžių, tėškė: „Tik neik, tave ten suės, kur tu lendi?“
Bet aš laimėjau sunkų konkursą. Kolektyvas mane palaikė, ir būtent tų žmonių man dabar labiausiai trūksta.
– Į VMI vadovo postą patekote laimėjęs konkursą. Tačiau Lietuvoje vis dar gaji praktika, kad konkursus „laimi“ ar įtakingus postus gauna vis dėlto tam tikrų jėgų, partijų globojami asmenys. Geras pavyzdys – kokią žaibišką karjerą padarė vieno įtakingiausių Lietuvos politikų anūkas. Gal ir jūs?
– Tik priminsiu, kad VMI sistemoje išdirbau net 25 metus, kol pasiekiau aukščiausią – VMI vadovo – postą.
Sutikite, jei mano atveju būtų buvę taip, kaip sakote, gal nebūtų reikėję taip ilgai laukti? O tėvo pavardė man visada tik trukdė.
– Jums patiko jūsų darbas?
– Taip, labai. Kai VMI vadovas aš buvau atsakingas už trijų biudžetų surinkimą, ir jie buvo gerokai viršyti. Išeidamas iš darbo po savęs palikau 320 mln. eurų rekordiškai viršytą biudžetą. Aš degiau savo darbu.
– Ir sudegėte. Gailitės tų 27 metų?
– Dabar jau ne. Gal ir gerai, kad taip atsitiko. Nes jaučiu, kad ilgiau dirbdamas būčiau tapęs tos pačios sistemos dalimi. Nes turi išlikti savas tarp savų.
Nori siekti geresnių rezultatų, būti giriamas, įsikandęs laikytis nugriebto kąsnio.
Net STT veiksmų negalėčiau kritikuoti. Ji taip pat yra sistemos dalis ir niekada neprisipažins klydusi, nes jai reikalingi rezultatai. O viską galime užtušuoti vienu sakiniu – viskas daroma dėl visuomenės skaidrinimo.
– STT pavaldi prezidentui. Kai nepasitvirtino STT pateikta informacija dėl VMI vadovo, ar buvo sulaukta prezidentės Dalios Grybauskaitės komentaro?
– Atrodo, kad ne. Aš buvau tiesiogiai pavaldus Finansų ministerijai.
– Kaip dabar susiklostė jūsų gyvenimas? Jūs kur nors dirbate?
– Iš pradžių buvo nelengva. Mes su žmona auginame 12 metų visiškai neįgalią dukrelę.
Jai prižiūrėti reikia daug lėšų. Santaupų beveik neturėjome. Padėjo, neslėpsiu, mano tėvas.
Negalėjau atrodyti palūžęs, sužeistas, nenorėjau, kad šeima mane tokį matytų. Taip buvau auklėtas.
Aišku, kilo ir sveikatos problemų. Dabar mane gelbėja fizinis krūvis, maratonas kas rytą, gilinimasis į dvasinį gyvenimą. Ir, aišku, šeima. Žmonos stiprybė.
Dabar dirbu mūsų šeimos žuvininkystės versle. Dairiausi platesnių sričių Lietuvoje, norėjau dirbti pagal profesiją, bet po tokių dalykų, nors ir išteisintas, vis tiek lieki pažymėtas.
Tad jokio darbo negalėjau susirasti. Šiuo metu bandau ieškoti darbo nišos Turkijoje, tai yra maisto produktų didmeninė prekyba. Nelabai kas, pati pradžia, neturiu kuo dar pasigirti. Bet tikiuosi, kad galėsiu aprūpinti savo šeimą.
– Jūs pirmą kartą kalbate taip atvirai?
– Taip. Pirmą kartą. Bet žinau, kad joks kalbėjimas nepadės. Man gaila vieno – kad dalis visuomenės mane, matyt, pasmerkė visiems laikams.
