Tačiau priežastys, kodėl Prezidentūra neskuba skelbti savo verdikto ar net susitikti su siūlomu kandidatu ekspertai įžvelgia skirtingas: vieni laikosi pozicijos, kad šalies vadovo lūkuriavimą galima paaiškinti kaip valdančiųjų ir prezidento nesutarimo dėl susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus išdavą, kiti savo ruožtu teigia, kad G. Nausėda vis dar nėra tikras dėl kandidato kompetencijos eiti ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad prezidento atidėliojimą pateikti išvadas dėl L. Savicko kandidatūros galima interpretuoti valdančiųjų ir šalies vadovo nesutarimų kontekste.
„Prezidentas demonstratyviai vilkina susitikimą su kandidatu ir jo paskyrimą. Tai galima interpretuoti trinties tarp valdančiųjų ir prezidento kontekste. Pats premjeras vilkino pono J. Narkevičiaus klausimo svarstymą, perkėlinėjo jį iš vienos savaitės į kitą. Truputį keista, kad prezidentas nusileidžia iki tokių „pop“ dalykų... Matyt, vis dar galvojama apie tai, kad šito kandidato reikėtų nepatvirtinti, ieškoti kažkokių kitų alternatyvų“, – Eltai kalbėjo ekspertas.
V. Valentinavičiaus nuomone, prezidentas valdantiesiems siunčia žinutę: „vilkinate su J. Narkevičiumi, tai ir aš pavilkinsiu“.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius taip pat mano, kad sprendimas dėl L. Savicko niekaip nesusijęs su prezidento ir valdančiųjų nesutarimais dėl susisiekimo ministro J. Narkevičiaus.
„Narkevičiaus istorija vystosi savarankiškai, ji turi savo kryptį ir panašu, kad naujo ministro skyrimas su J. Narkevičiaus istorija niekaip artimiau nesisieja“, – Eltai aiškino politologas.
Visgi A. Krupavičius yra įsitikinęs, kad prezidentas turi pagrindą dvejoti dėl L. Savicko kandidatūros. Politologas akcentuoja, kad L. Savickas gali sugalvoti dalyvauti artėjančiuose Seimo rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąraše, todėl, pasak profesoriaus, prasidėjus rinkimų kampanijai šiuo metu į ministrus teikiamas kandidatas negalėtų viso savo laiko skirti einamoms pareigoms. Toks scenarijus, pasak A. Krupavičiaus, prezidentui nėra priimtinas.
„Klausimą įvardino Prezidentūra: kiek laiko kandidatas į ministrus ketina skirti tiesioginiam darbui, nes politikos užkulisiuose yra kalbama, kad Lukas Savickas bus vienas iš svarbesnių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašo atstovų būsimuose Seimo rinkimuose. (...) Tai reiškia, kad vėliausiai nuo vasaros pradžios jam savo veiklas reikėtų dalinti tarp ministerijos ir tarp rinkimų kampanijos. Vargu ar prezidentui toks scenarijus yra labai priimtinas“, – kalbėjo jis.
Politologas mano, kad prezidentui dvejones gali kelti ir L. Savicko išsilavinimas. Anot A. Krupavičiaus, kandidatas turi politikos mokslų išsillavinimą, todėl ekonominių žinių L. Savickui gali pritrūkti.
„Nors kandidatas dirba patarėju ekonomikos ir investicijų klausimais, jo studijos yra politikos mokslų lauke. O ekonomikos ir inovacijų veiklos reikalauja pirmiausiai ekonominių žinių ir patirčių. Išsilavinimas nėra didelis minusas, bet tikrai nėra ir pliusas“, – sakė profesorius.
Profesorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija dirba produktyviai, nors jau kurį laiką neturi ministro. Todėl, pasak politologo, artėjant rinkimams geriausias sprendimas būtų į ministro postą paskirti kandidatą iš pačios ministerijos, kad būtų užtikrintas darbų tęstinumas.
„Tokioje situacijoje, kai iki rinkimų ir šios Vyriausybės veiklos pabaigos lieka maždaug devyni mėnesiai, tai geriausias sprendimas į vieno arba kito ministro postą skirti tokį kandidatą, kuris jau dirba ministerijoje, kad būtų užtikrintas tęstinumas ir be ilgų apšilimo laikotarpių būtų tęsiami bei vykdomi tie darbai, kurie yra ministerijoje vykdomi“, – įžvalgomis dalinosi A. Krupavičius.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis taip pat mano, kad šalies vadovas, delsdamas pateikti atsakymą dėl L. Savicko, elgiasi atsargiai. Politologo nuomone, prezidentas į ministro postą siekia patvirtinti tokį kandidatą, kuris būtų to vertas.
„Manau, prezidentas tiesiog renka informaciją, svarsto, ieško, žiūri visus už ir prieš variantus bei tokiu būdu elgiasi atsargiai. Nes, ko gero, prezidentas norėtų patvirtinti tokį kandidatą į ministrus, kuris išties būtų to vertas. Tai, kad jau penktadienį bus susitikimas, matyt, rodo, kad yra priimtas sprendimas“, – kalbėjo jis.
Politologas tvirtino nemanąs, kad delsdamas prezidentas siunčia savotišką žinutę valdantiesiems. L. Bielinis laikosi nuomonės, kad prezidentas sugeba atsiriboti nuo politinių peripetijų ir išlikti objektyviu.
„Jis turi paprasčiausiai rimtai pasvarstyti ir visas suvokti šio naujo kandidato galimybes, su juo apsitarti ir pagaliau nuspręsti“, – kalbėjo L. Bielinis.
Premjeras S. Skvernelis sausio 24 dieną pateikė prezidentui G. Nausėdai L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą.
ELTA primena, kad L. Savickas turėjo galimybę duoti priesaiką pratęstos Seimo sesijos metu – sausio 28 dieną. Visgi prezidentas sprendimo dėl kandidato nepateikė. Valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, dėl šios priežasties, net Prezidentūrai patvirtinus L. Savicko kandidatūrą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija be ministro gali dirbti bent jau iki kovo mėnesio, kol vėl prasidės Seimo sesija.
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis ketvirtadienį pripažino, jog Prezidentūrai kyla įvairių abejonių dėl L. Savicko kandidatūros į ekonomikos ir inovacijų ministro postą. Visgi, pasak jo, kitą savaitę prezidentas jau turėtų pateikti galutinį sprendimą.
