Marvelėje po plačia ir judria Užnemunės gatve įrengta požeminė pėsčiųjų perėja. Ja iš Marvelės gatvės galima patekti į Nemuno krantinę, kurioje vaikšto, sportuoja ir dviračiais važinėja nemažai kauniečių.
„Šia perėja dažniausiai naudojamės mes, Marvelės gatvės gyventojai, nes taip pat traukiame pasivaikščioti palei Nemuną. Manau, kad dabar, kai žmonės sėdi namuose, dar didesniam skaičiui gyventojų norėsis įkvėpti gryno oro ir traukti prie upės, nes erdvės ten didelės ir pasivaikščioti gana saugu.
Labai blogai, kad perėja neapšviesta, nes dabar didžiąją paros dalį tamsu, todėl žmonėms nejauku ja eiti“, – kalbėjo Marvelės gyventoja Andželika Bubnienė.
Moteris teigė, kad vietinė bendruomenė neseniai kreipėsi į savivaldybę prašydama įrengti apšvietimą šioje perėjoje, bet kol kas atsakymo negavo.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pranešė, kad netrukus bus įvertinta, kaip šią perėją reikėtų apšviesti, ir apskaičiuota, kiek tai kainuotų.
„Žinant preliminarią sumą ir būdus, kokį apšvietimą būtų galima įrengti, bus sprendžiama, ar tokių pinigų pavyks rasti ir projektą įgyvendinti“, – sakė A.Pakalniškis.
Kaune yra dar 11 požeminių perėjų, kurios priklauso Kauno savivaldybei.
Tai perėjos po Savanorių prospektu ties Aklųjų ir silpnaregių centru, ties Vytauto Didžiojo tiltu, ties autobusų stotimi, po Vilniaus ir Birštono gatvėmis. Taip pat perėjos tarp Birštono gatvės ir Karaliaus Mindaugo prospekto, tarp Karaliaus Mindaugo prospekto ir I.Kanto gatvės, Savanorių prospekte ties buvusia Radijo gamykla.
Požeminės perėjos yra ir tarp Islandijos plento bei Jotvingių gatvės, po prekybos centro „Akropolis“ garažais, tarp Kaunakiemio gatvės ir M.K.Čiurlionio tilto, Šarkuvos gatvėje prie ten esančio vaikų darželio.
Visos šios perėjos apšviestos.
Požemine perėja prie geležinkelio stoties rūpinasi bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.
