Apie Taivaną ir santykius su Kinija Ž.Pavilionis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Taivaną palygino su Lietuva
Paklaustas, kokią santykių perspektyvą mato tarp Lietuvos, Kinijos ir Taivano, Ž.Pavilionis svarstė, jog šiuo metu einama į tam tikrą strateginę konfrontaciją tarp demokratijų ir autokratijų.
„Daugybė tų autokratijų po paskutinių pasaulinių krizių bando įtikinti, kad vienintelis būdas ateityje išgyventi yra mums visiems nugrimzti į autokratijas – tai yra, pasiimti, pasiskolinti Kinijos, Putino ar kitas siūlomas sistemas. Ne mūsų tai pasirinkimas.
Tiesą pasakius, jei taip pasirinktumėme, mūsų tiesiog neliktų, matytumėme kažkokius vaikščiojančius žmogeliukus, kalbančius kitomis kalbomis. Manau, strategiškai viskas aišku – mes liksime su JAV, su ES, su NATO, ir rinksimės partnerius, kurie yra demokratiški“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Jis teigė esąs įsitikinęs, kad kitos šalys po kelerių metų eis tuo pačiu keliu, kuriuo siekia eiti Lietuva.
„Turime priprasti prie tokio gyvenimo, nebent iš tikrųjų po 30 metų laisvės norime ją savanoriškai kažkam atiduoti“, – pridūrė politikas.
Pasak Ž.Pavilionio, Lietuvoje subrendo jauna politikų karta, kuri „iš tikrųjų pirmą kartą per 30 metų suformavo savo Vyriausybę“, tad natūralu, kad pokyčiai iš Vakarų ateina ir į Lietuvą.
„Ši jauna karta, gimusi ar išsilavinusi nepriklausomoje Lietuvoje, gavusi išsilavinimą Vakarų universitetuose, jiems tai nėra net klausimas.
Tiesą pasakius, tie, kurie nors kiek domisi užsienio politika, galėjo pastebėti, kad jau prieš trejus ar ketverius metus šie lūžiai seniai įvyko Berlyne, Paryžiuje, Londone, Amerikoje, ir dabar tiesiog politinis mūsų kūnas pradeda atspindėti tuos pokyčius, kurie jau seniai vyksta Vakaruose. Kodėl jūs manote, kad Europos Sąjunga ar naujoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė tik nuvykusi į Vašingtoną iš karto mini Lietuvos pavadinimą? Nes ir ten jau atėjo ta karta, kurie taip mato tą pasaulį“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
Paklaustas, kuo Taivanas apskritai yra reikšmingas, jis šią salą palygino ir su pačia Lietuva. Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad dabar visas dėmesys turi būti sutelktas ir į tai, kaip gauti kuo daugiau saugumo garantijų.
„Taivanas yra tam tikras simbolis, kaip Lietuva prieš 30 metų irgi buvo tam tikras simbolis regione – gal ne veltui tie simboliai susijungė po 30 metų. Jeigu Taivanui kažkas atsitiks, ar net jei Lietuva sugalvos atsitraukti nuo to pavadinimo, supraskite, kad už Taivano yra labai nemažai demokratiškų valstybių tame Indijos ar Ramiojo vandenyno regione, kurios tiesiog bijo, kad gali neišlikti. Net ne tokios mažos valstybės – ta pati Australija, kurios prekyba su Kinija buvo milžiniška, ji iškentė tą smūgį, nes suprato, kad valstybės egzistencijai tam tikra prasme iškyla pavojus. <...>
Turime padaryti viską, kad pas mus atsirastų tiek daug JAV karių ir tokios atsirastų saugumo garantijos, kad visoj šitoj krizėj tiek Putinas, tiek ponas Xi labai rimtai susimąstytų. Manau, į tai turi būti nukreiptas visas mūsų dėmesys – gauti saugumo garantijas, jeigu jau mes susiduriam su tokiom galybėm, Amerika turi ne tik žodžiais ir pareiškimais, bet ir visu kūnu atsirasti Lietuvoje, ir tada galėsime pasiginčyti, ar tas sprendimas buvo geras, ar blogas“, – tvirtino politikas.
Įvertino G.Nausėdos pasisakymą
Parlamentaro manymu, pašlijusius santykius su Kinija atkurti būtų įmanoma, tačiau verta labai gerai apsvarstyti, ar teisinga nuolaidžiauti autokratiniams režimams.
„Aš pats įsijungiau į diplomatinę tarnybą 1993 metais, ir, tiesą pasakius, ką aš atsimenu: kada Rusija mus pradėjo gerbti, tai nuo 1993 metų, kai Europos Sąjunga Kopenhagos viršūnių susitikime pasakė, kad trys Baltijos šalys taps ES narėmis.
Kai pas mus apsilankė šventasis Jonas Paulius II-asis, kai mus paliko rusų kariuomenė – kai Rusija suprato, kad Lietuva yra Vakarų dalis, tada atsirado pagarba. Jeigu tie, kurie mano, kad šiuo metu nusileisdami mes įtikinsime Kiniją būti geresniais, jie labai klysta.
Atsimenu R.Reigano, dar netapusio prezidentu, įrašą 1966 metais: nusileidimas autokratinėms ar nuolaidos autokratinėms režimams veda į galutinį pralaimėjimą. Tą Reiganas suprato jau 1966 metais“, – dėstė Ž.Pavilionis.
„Gal ir mes suraskime tos tvirtybės savyje ir nenusileiskime, kurkime tą ateities pasaulį. <...> Dabar atėjo nauja karta, kuri turi teisę pasisakyti už ateitį, tai paremkime ją visi, susidėliokime planą šiems metams, ką konkrečiai gauname iš šio pasirinkimo, kaip sąjungininkai mus turi paremti tiek Vašingtone, tiek Briuselyje, ką patys turime padaryti, atverdami naujas rinkas mūsų verslininkams. Ir aš esu įsitikinęs, kad net tie verslininkai, kurie šiuo metu mus kritikuoja, po trejų, ketverių ar dešimties metų mums dėkos“, – svarstė Seimo narys.
Jis įvertino ir prezidento Gitano Nausėdos neseniai išsakytą kritiką, esą Taivaniečių atstovybės pavadinimas su juo derintas nebuvo. Visgi Ž.Pavilionis teigė raginimo imtis konkrečių veiksmų neišgirdęs, tačiau ir pats turi pasiūlymų.
„Aš manau, kad mes neteisingai interpretuojame prezidento pasisakymą – interpretuojame taip, kaip Kinijos URM interpretavo. Aš neišgirdau raginimo tą pavadinimą keisti ar atstovybę uždaryti. Buvo pasakyta, kad galbūt trūko konsultacijų, tai gerai – suintensyvinkime tas konsultacijas, pateikime prezidentui planą 2022-iesiems metams, kaip šį spendimą įtvirtinsime, ką Lietuva už tai gaus“, – siūlė Ž.Pavilionis.
