„Tiesą sakant, pritariu tiems, kurie sako, kad jei kažkas atsitrauktų, pasikeistų, situacija su Kinija nebūtinai pagerėtų. Nebūtinai mes kažką iš to išloštume. Dar daugiau, matyt, atrodytume pakankamai nestabiliai partnerių akyse“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „24/7“ sakė A.Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė pasakojo jau seniai žinojusi, kad Lietuvoje duris atvers ekonominė Taivano žmonių atstovybė, tačiau dėl jos pavadinimo, anot A.Armonaitės, jokių išsamesnių diskusijų su Užsienio reikalų ministerija nebuvo.
„Dėl pavadinimo nebuvo jokių išsamesnių diskusijų. Mes, kaip Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įsijungėme į procesą vėliau, kai kalbėjome apie investuotojų situaciją ir kitus dalykus“, – patikino ministrė.
Nors šalies verslininkams ypatingai skaudžiai kirto sprendimas šią atstovybę pavadinti Taivaniečių, t.y. pačios salos, o ne jos sostinės Taibėjaus vardu, A.Armonaitės žiniomis, pavadinimo keitimas šiuo metu nėra svarstomas.
„Aišku, tos priemonės, kurias Kinija pritaikė, tikrai yra labai netipinės, labai neįprastos ir daug šalių tokių patirčių neturėjo. Pavyzdžiui, turėjo neseniai Australija, Norvegija, tačiau tokių konkrečių, kada šalis tarsi ir yra muitinės sistemoje, tačiau, kai bandai deklaruoti eksportą, išmeta klaidą, tokių dalykų nėra buvę.
Dar daugiau, galiu pasakyti, kad, žinoma, ir tas efektas tarptautinėms kompanijoms reiškia, jog ne tik Lietuva dalyvauja šioje atakoje, jeigu galima taip pasakyti, bet ir bendra Europos Sąjungos rinka. Tikimės, kad šis Lietuvos atvejis bus labai gera pamoka Europos Sąjungai, kaip reikia vieningos prekybos politikos ir kitų dalykų“, – kalbėjo ministrė.
Ji tvirtino suprantanti iššūkius, su kuriais dabar tenka susidurti Kinijos rinkose įsitvirtinusiems verslininkams, ir kad tik valstybės finansinė pagalba situacijos neišspręs, tačiau apie milžiniškus nuostolius ir būtinybę verslą toliau plėtoti kitose valstybėse kalbantiems broliams Vizbarams A.Armonaitė atsikerta – yra ir kita pusė.
„Tie pareiškimai iš tikrųjų yra gana aštrūs. Ta yra viena pusė, kuri skamba gana garsiai. Tačiau galbūt pastebėjote, kad ir šią savaitę Lietuvos spaudoje buvo ir kitų įmonių, kurios užsiima tiek lazeriais, tiek daiktų interneto sprendimais, komponentų gamyba, kurios turi visai kitas istorijas ir planuoja milijardines investicijas Lietuvoje.
Girdėkime visas istorijas ir visas puses, ne tik vieną. Taip pat norisi žinoti, ar tie sprendimai kelti kai kuriuos dalykus nebuvo priimti dar iki šios situacijos“, – klausimą iškėlė ministrė.
Atsakydama statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkui Robertui Dargiui, kuris šią savaitę sukritikavo A.Armonaitę, pareikšdamas, kad lengviausia yra kalbėti, kai tu nesi „valdęs tų krizelių versle“, ji pabrėžė prie žeminančių vertinimų jau esanti pripratusi, tačiau pripažino, jog pasisakymas buvo netinkamas.
„Aš noriu pasakyti, kad prie visų sumenkinimų ar žeminančių vertinimų aš esu pripratusi. Tai yra mano kasdienybė. Darome viską, ką galime. Tas žodis, kurį aš pavartojau gal daugiau ironiškai, ko gero, nėra tinkamas. Politikoje reikėtų vengti tokių ironiškų pasakymų, nes jie gali sukelti neteisingą įspūdį. To galbūt aš ir gailiuosi“, – sakė ministrė.
Paklausta apie santykius su prezidentu Gitanu Nausėda, kuris viešai buvo sukritikavęs sprendimą atstovybę pavadinti Taivaniečių vardu, A.Armonaitė tikino, kad jie – puikūs. „Mano ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos santykiai su prezidentu yra puikūs“, – konstatavo ji.
„Mes aptarinėjome visą situaciją ir daugybę dalykų mes matome panašiai. Dėl tų kitokių vertinimų, aš iš tikrųjų nenoriu jų komentuoti, susilaikysiu. Viešojoje erdvėje yra daug pamąstymų, kur, ko gero, geriau būtų išsiaiškinti tarpusavyje.
Dabar, matyt, jau ne laikas kalbėti apie pavadinimus ir panašiai. Mes turime tiesiog spręsti situaciją, o ne aiškintis tarpusavio santykius“, – raginimą išsakė ministrė.
Visą „24/7“ interviu su A.Armonaite per „Lietuvos ryto“ televiziją galite pamatyti sekmadienį 16.30 val.
