Viešojoje erdvėje sklinda nepatvirtintos žinutės, kad kaimyninėje Baltarusijoje jau prasideda mobilizacija, o surinkti kariai bus siunčiami į Ukrainą. A.Adamkovich sakė, kad su pažįstamais, esančiais Baltarusijoje, apie karą vengia kalbėti, tačiau apie neoficialią mobilizaciją žinių pasigirsta.
„Labai mažai kalbame, nes žmonės labai bijo ir kalbėti apie karą, ir kalbėti apie Ukrainą. (...)
Oficialiai nebuvo skelbiama, bet aš girdėjau apie tai (mobilizaciją – aut.). Ne tik girdėjau, bet ir žinau tokią situaciją, kai atėjo į namus policija, padarė kratas, ieškojo vyrų. Buvo ir taip, kad jie išvažiavo į užsienį, o policija vis tiek padarė kratas, nes galvojo, kad jie slėpėsi, nes nenori vykti į kariuomenę“, – pasakojo Gudų kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkas.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos rublis nuvertėjo beveik perpus ir pasiekė istorines žemumas. Nors Baltarusija tiesiogiai ir nėra atsakinga už kilusį karą, valiutos nuvertėjimą šalyje pajautė ir baltarusiai.
„Yra sudėtinga situacija. Dabar ten sunku nupirkti eurus arba dolerius, žmonės nori iš bankų, iš savo sąskaitų išsiimti visus pinigus. Situacija gal ne tokia tragiška, kaip Rusijoje, bet yra“, – kalbėjo A.Adamkovich.
Nors sankcijų Baltarusija susilaukia jau nuo pat 2020 metų, kai buvo suklastoti prezidento rinkimai, tačiau anot A.Adamkovich jų dar negana, o baudžiama turi būti ir už dabar kilusį karą.
„Aišku, kad turi būti baudžiama. Tokia situacija, kokią mes dabar turime, mano nuomone, yra tik dėl to, kad režimas nebuvo baudžiamas. Tos sankcijos nebuvo stiprios, dėl to jis (A.Lukašenka – aut.) taip ir elgiasi.
Jei jis suprastų, kad bus baudžiamas dėl to, kad bus užšaldomos užsienyje esančios A.Lukašenkos šeimos sąskaitos, bus likviduojamas turtas, tai būtų visai kitas elgesys nei toks, koks dabar yra. Mano nuomone, čia yra Europos didelė klaida, kad jie žaidžia su Lukašenkos režimu, o čia reikia turėti rimtus veiksmus“, – įsitikinęs jis.
2020 m. Baltarusijoje vyko masiniai protestai, kuriais buvo siekiama nuversti A.Lukašenkos diktatūrinį režimą. Vis dėlto šiuo metu šalyje panašių veiksmų nematyti. A.Adamkovich tokią situaciją aiškino tuo, kad prieš dvejus metus protestavę žmonės šiuo metu yra išvykę, todėl į gatves reikšti savo nuomonės praktiškai nėra kam.
„Žinoma, kad po 2020 m. (prezidento rinkimų – aut.) iš Baltarusijos pabėgo nuo 0,5 milijono iki milijono žmonių. Praktiškai visi jau pabėgo, kurie buvo prieš tą režimą, prieš A.Lukašenką. (...)
Nemanau, kad nebetiki, manau, kad yra kita situacija – išvažiavo iš Baltarusijos visi žmonės, kurie anksčiau protestavo. Liko policininkai, kariuomenė ir biudžetininkai, nėra kam protestuoti. Visa ta masė, kaip būtų galima pasakyti, jau pabėgo iš šalies“, – sakė kultūros draugijos pirmininkas.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu iš šalies bėgantys yra nebent 18-60 metų vyrai, kurie būtų kviečiami kariauti.
Pasigirsta ne viena nuomonė, kad nepriklausomos Baltarusijos nebėra ir ji šiuo metu yra Rusijos dalis. A.Adamkovich sutiko su tokiu teiginiu ir sakė, kad okupacija prasidėjo jau beveik prieš 30 metų.
„Tai, kad ten vyksta okupacija, tai 100 proc. ir ta okupacija prasidėjo 1994 m., reikia šitą suprasti. Pamažu, žingsnis po žingsnio Baltarusija buvo okupuota Rusijos: bendros pratybos, rusų kalba, Baltarusijoje iš esmės neliko baltarusiškų mokyklų, rusiška televizija, laikraščiai, žurnalai ir t. t.
Kas tai, jei ne okupacija? Į kalėjimus sodina žmones už tai, kad jie kalba baltarusiškai, tai kaip normalia galima vadinti tokią situaciją“, – kalbėjo jis.
Paklaustas, kaip Baltarusija galėtų susigrąžinti savo nepriklausomybę, A.Adamkovich įžvelgė tik vieną galimybę – Rusijos prezidento nuvertimas.
„Jei atvirai, tai čia priklauso nuo dviejų uzurpatorių. Kai nebus vieno Rusijoje, aišku, po to nebus ir mūsų ir tada Baltarusija bus vėl laisva“, – sakė pašnekovas.
