Apie tai parlamentarė kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Vertindama praėjusią savaitę įvykusį Europos Sąjungos lyderių vizitą į Kijevą L.L.Andrikienė svarstė, jog toks žingsnis turi ir simbolinę, ir politinę reikšmę.
„Žinoma, galima suprasti, kodėl Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šio vizito norėjo, kodėl ji į jį vyksta – neabejotinai ji nori paaiškinti Europos Sąjungos poziciją visais svarbiausiais klausimais, ir pirmiausiai tais klausimais, apie ką prezidentas Zelenskis kalba, kreipdamasis į ES valstybių narių parlamentus, į kitų demokratijų parlamentus.
Kita vertus, ji neabejotinai nori paaiškinti sprendimus ir dėl penktojo sankcijų paketo Rusijai, ir apskritai dėl to, kokia situacija klostosi pačioje Europos Sąjungoje Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste“, – vertino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė.
O situacija, pasak L.L.Andrikienės, yra nevienareikšmė ir nepaprasta – įtampą Europoje kelia ir visai neseniai Vengrijos prezidento rinkimus vėl laimėjęs Viktoras Orbanas.
„Mes pratę Lietuvoje kalbėti apie tai, kad Prancūzija, Vokietija, Austrija turi, sakykime, kitokią poziciją negu Lietuva. Bet labai akivaizdžiai iš konteksto iškrenta ir dar viena valstybė – Vengrija. <...> Su Užsienio reikalų komiteto kolegomis, delegacija mes lankėmės Prahoje, kalbėjomės su Čekijos politikais. Čekija, kuri yra taip pat Višegrado ketvertuko dalis, taip pat ieško sprendimo, kaip elgtis, kaip kalbėtis, kokios pozicijos ir politikos laikytis Vengrijos atžvilgiu.
Tai, kad Putinas pasveikino V.Orbaną su pergale rinkimuose, praėjus kelioms dienoms Vengrijos premjeras pareiškė, kad jis sutinka atsiskaitinėti rubliais už iš Rusijos gaunamas dujas ir naftą, tai yra bendro sutarimo, kurį esame pasiekę Europos Sąjungoje, laužymas, tai yra bet kokių raudonųjų linijų peržengimas“, – aiškino parlamentarė.
Ji pažymėjo, kad Europos Komisija jau kurį laiką grasino Vengrijai sankcijomis dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų, kurie buvo užfiksuoti šioje šalyje, tačiau ryžtingesnių priemonių imtis iki šiol nesiryžo.
„Iš karto po rinkimų, kai buvo paskelbta apie V.Orbano pergalę rinkimuose, kitą dieną paskelbti apie sankcijas, ką padarė Europos Komisija, ne pats išmintingiausias žingsnis. Bet [reikia] parodyti Vengrijai ir dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjunga turi savo sprendimą dėl to, kaip mes turime elgtis su agresore Rusija, ir čia yra raudonos linijos, kur iš tikrųjų Vengrijai neleisti, kaip ir bet kuriai kitai valstybei, jų peržengti. Vienybė šiuo atveju – ypatingai svarbi.
Manau, kad ir ponia von del Leyen, ir ponas Borrelis išgirs iš prezidento Zelenskio būtent tokius argumentus, ir pagaliau pamatys Ukrainą, kaip ji atrodo dabar, kai yra naikinama. Aš labai linkėčiau, kad kuo daugiau Europos Sąjungos institucijų vadovų ir ES valstybių vadovų pamatytų tą realią situaciją.
Tai daugeliui padeda suvokti visą tragedijos mastą ir visą Rusijos užmačių mastą, su kuo mes iš tikrųjų turime reikalą ir kokios yra tikrosios Rusijos intencijos“, – kalbėjo L.L.Andrikienė.
Pasak Užsienio reikalų komiteto pirmininkės, to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, kaip nors kitaip nei genocidu pavadinti jau nebeįmanoma.
„Mes girdėjome iš Putino paaiškinimą, kodėl Rusija puolė Ukrainą – nes Ukraina apskritai nėra valstybė, kad ją reikia „denacifikuoti“ ir demilitarizuoti. Prieš keletą dienų „Ria novosti“ paskelbė straipsnį, kuriame kalbama dar daugiau – kad Ukrainą reikia „deukrainizuoti“ ir „deeuropelizuoti“ – tai reiškia, kad Ukraina be ukrainiečių, kad Ukraina be europinės perspektyvos.
Rusija žengia dar toliau ir bando paaiškinti ir argumentuoti ne tik karo nusikaltimus, ne tik nusikaltimus žmogiškumui, kuriuos Rusijos kariuomenė vykdo Ukrainos žemėje, bet jie bando rasti pagrindimą Ukrainos tautos genocidui. Nes niekaip kitaip to, kas ten dabar vykdoma, įvardinti jau negalima.
Ukrainiečiai ne tik žudomi, ne tik kankinami, ne tik prievartaujami – jie išvežami į Rusiją, o tai yra niekas kitas, kaip deportacijos. O visa tai yra genocido požymiai“, – tvirtino L.L.Andrikienė.
