Radikalesnio požiūrio į karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją ir griežtesnių sankcijų E.Pundziūtė-Gallois taip pat neprognozuoja – anot jos, tikėtina, kad perrinktas šalies vadovas ir toliau laikysis diplomatijos krypties.
Skambučių nenutrauks?
Prancūzijos Tarptautinių tyrimų instituto asocijuota daktarė Emilija Pundziūtė-Gallois „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje kalbėjo, kad naujai perrinktas E.Macronas galėtų būti griežtesnis Rusijai savo retorika, tačiau ne realiais veiksmais.
„Gali būti, kad šiuo metu E.Macronas jausis šiek tiek laisvesnis savo retorikoje. Bet nereikėtų tikėtis iš prancūzų kažkokio radikalaus pokyčio – tas pokytis jau yra įvykęs. Dar prieš porą mėnesių, prieš karą Ukrainoje būtų buvę neįmanoma net pagalvoti, kad E.Macronas kalbėtų apie dujų, naftos nepriklausomybę nuo Rusijos, ar kad būtų taikomos tokios masyvios sankcijos.
Tas lūžis praktiškai jau yra įvykęs. Ar toliau vyks diplomatinės pastangos sustabdyti karą dialogo keliu? Tikriausiai, kad reikia to tikėtis, nes prancūzai vis dėlto tiki, kad jeigu karas nėra sprendimas, tai diplomatija yra vienintelis kelias.
Tie pokalbiai su V.Putinu, (bet taip pat ir su v.Zelenskiu, su kuriuo E.Macronas irgi intensyviai konsultuojasi), tie pokalbiai reiškia, kad bandoma konfliktą spręsti, palikti bent vieną diplomatinį, pokalbių kanalą. Tačiau nebūtinai tai reiškia, kad bus puolama nuolaidžiauti Rusijai.
Iš tiesų visuomenė irgi yra susimomobilizavusi, ir karo nusikaltimai, nežmoniškas brutalumas, kuris matomas Ukrainoje, tikrai nebus pamirštas“, – įsitikinusi E.Pundziūtė-Gallois.
Laukia dar vienas iššūkis
Vis dėlto, visiškos laisvės veikti vien pergalė prezidento rinkimuose E.Macronui negarantuoja, mat birželį vyks ir Prancūzijos parlamento rinkimai. O ir šiuose rinkimuose, anot politologės, kraštutinių dešiniųjų potencialas yra nemažas.
„M.Le Pen 2017 metais gavo tik 33 proc., o šiemet – jau 41 proc., todėl ji tai laiko tam tikru laimėjimu.
Jeigu 2017 metais buvo plačiai buvo kalbama apie tai, kad M.Le Pen ir jos partija patyrė fiasko, pralaimėjimą, o E.Macronas buvo „ant bangos“, visi parlamento rinkimuose masiškai balsavo už jo partiją, ji turėjo beprecedentę daugumą dabartinėje Nacionalinėje Asamblėjoje, tai šį kartą jau galima tikėtis, kad bus susikonsolidavęs nemažas elektoratas ir kraštutinių dešinių, M.Le Pen rinkėjų, o taip pat ir kraštutinių kairiųjų“, – neatmetė E.Pundziūtė-Gallois.
Anot E.Pundziūtės-Gallois, Prancūzijos istorijoje jau yra buvę keli atvejai, kai parlamente dominuoja kita, ne šalies prezidento, politinė partija, ir kai šalies premjeras bei prezidentas priklauso skirtingoms politinėms jėgoms.
„Tai nėra pati patogiausia padėtis valdyti prezidentui (...), tačiau tai įmanoma. Prancūzija nepražuvo. Vis dėlto, greičiausiai reikia tikėtis, kad tą daugumą E.Macronas, gal ne tokią didelę, kokią iki šiol, turėtų išlaikyti“, – prognozavo ji.
Susiskaldžiusi visuomenė
Tuo metu prancūzų nuotaikos po sekmadienį įvykusių prezidento rinkimų, anot E.Pundziūtės-Gallois, yra labai įvairios, o visuomenė – ganėtinai susiskaldžiusi.
„Daug kas reaguoja su palengvėjimu, kad nebuvo išrinkta M.Le pen, nes iš tiesų šį kartą rinkėjai susimobilizavo tam, kad kraštutinės dešinės kandidatė nebūtų išrinkta. Šie piliečiai yra patenkinti rinkimų rezultatais.
Vis dėlto, yra nemaža dalis prancūzų, kurie jaučiasi nereprezentuojami, nes neturėjo kandidato, už kurį norėtų balsuoti – ypač kalbant apie kairiosios pakraipos rinkėjus, kurie nenorėjo rinktis nei vieno kandidato. Tačiau daug kas ėjo į rinkimus, rinkdamasis mažesnį blogį – kad nebūtų išrinkta M.Le Pen“, – pastebėjo politologė.
„Prancūzija yra susiskaldžiusi, nemaža dalis piliečių nepatenkinti penkeriais E.Macrono prezidentavimo metais, bet pati to susiskaldymo nesureikšminčiau – tai yra natūralus politinis procesas. Piliečiai turi įvairių nuomonių, tos nuomonės laisvai reiškiamos, Prancūzijoje dialogas vyksta – taip kad nuotaikos visai normalios“, – pridūrė ji.